Maskva 2022 m. skelbėsi Ukrainą užimsianti per tris dienas, tačiau to nepavyko padaryti per 3,5 karo metų. Tačiau Kyjivo netektys yra didelės – Rusija jau okupavo 20 procentų teritorijos, ir kasdien po truputį skverbiasi gilyn.
Esu kare nuolat nuo pat jo pradžios, daugiausiai laiko praleidžiu pafrontės miestuose, kur nuolat bendrauju su civiliais ir kariškiais.
Grįžus trumpam pailsėti į Lietuvą bičiuliai klausia – kodėl Rusija nepajėgia užimti visos Ukrainos, kodėl Kyjivas neįstengia atsiimti užgrobtų teritorijų.
Norint tai paaiškinti visų pirma tenka priminti, kad šiuolaikinis karas yra visai ne toks, kokį esam pripratę regėti kino filmuose apie II pasaulinį karą.
Tada technika nebuvo tiek pažengusi, ir, svarbiausia, nebuvo dronų. Skraidyklės visiškai pakeitė mūšių eigą.
Panašų klausimą uždaviau Sumuose vienos brigados vadui. Domėjausi, kodėl nei rusai, nei ukrainiečiai neįstengia jokiame fronto ruože sparčiai prasiveržti.
„Skaitydami pranešimus, kad per parą fronte buvo 120 ar 170 mūšių, civiliai įsivaizduoja, jog tai didelės kautynės. Iš esmės dabar prasiveržti dažniausiai bandoma mažomis, 2–4 kareivių grupėmis iš kelių pusių, nes didesnius susibūrimus iš karto pastebi žvalgybinių dronų operatoriai.
Žvalgybiniai dronai kybo 4–5 kilometrų aukštyje, yra nematomi, bet turi labai galingą optiką, dėl to tiek mūsų, tiek rusų operatoriai viską akylai stebi.
Jei mūsų operatorius pamato rusų karių susitelkimą ar veržimąsi, duoda nurodymą artileristams, žemai skrendančių kovinių dronų operatoriams, ir šie atakuoja.
Tą patį daro ir rusai. Priešai prasiveržti siekia ne tik pėsčiomis, bet ir motociklais ar keturračiais, o jų dronai ir artilerija tada apšaudo mūsų gynėjus.
Mano brigados ginamame ruože prasiveržėlius pavyksta sunaikinti, tačiau kitur kas kiek laiko rusai prasmunka ir įsitvirtina naujose vietose, dėl ko fronto linija pasistūmėja. Rusų žūva kelis kartus daugiau, nors mes turim mažiau karių, mažiau dronų, kitos technikos.
Mūsų karių valia, kovingumas ir pasiaukojimas yra didesnis, todėl rusai įstengia prasiveržti nedaug kur ir po mažai.
Aišku, jie rengia ir puolimus tankais, gausesniais pėstininkų būriais, tačiau ne taip dažnai, kaip karo pradžioje, kai nebuvo tiek dronų. Mums puolimui trūksta karių“, – pasakojo karininkas.
Bendraujant su ukrainiečiais jaučiasi didelis jų nuovargis, psichinis išsekimas ir mažėjantis optimizmas. Karo pradžioje, kai rusus pavyko nuvyti nuo Kyjivo ir pereiti į kontrpuolimą Charkivo regione, civiliai ir kariai tryško optimizmu.
Kalbėjo apie visų okupuotų teritorijų atsiėmimą ir greitą karo pabaigą. Vėliau optimizmas kaskart mažėjo ir atgimė JAV prezidentu tapus D. Trampui, kuris žadėjo skubiai užbaigti šį karą.
Pesimistines tautiečių nuotaikas patvirtino ir prieš mėnesį paskelbti Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) tyrimo rezultatai.
Į klausimą „Kokią regite po 10 metų Ukrainą: klestinčią ES narę ar sugriautą šalį su didžiule gyventojų emigracija?“ dauguma žmonių akcentavo antrą variantą.
Taip sakė 47 proc. apklaustųjų, o pozityvų likimą spėjo 43, neapsisprendė 10 proc. žmonių.
Per tokią pat apklausą 2022 m. pabaigoje tik 5 proc. tėvynę regėjo sugriuvusią, o net 88 proc. manė būsiant klestinčia ES nare.
Net praėjusių metų gruodį laukdami JAV rinkimų rezultatų 57 proc. spėjo teigiamą likimą, 28 – neigiamą, 15 – abejojo. Tyrimus komentavęs įtakingiausias Kyjivo dienraštis „Ukrainska Pravda“ parašė, kad karo eiga nusivylę gyventojai paskutines dideles viltis dėjo į D. Trampą, o šiam pažadų netesėjus, paniro į dar didesnį pesimizmą.
Garsus fronto žurnalistas Jurijus Butusovas karo pradžioje parašė, kad Ukraina laimės tik tokiu atveju, jei visa tauta bus mobilizuota kovai ir paramai frontui, ir kaltina, kad šalies valdžia to nesugebėjo padaryti.
Prieš savaitę Ukrainoje pirmą kartą per karą nuvilnijo protestų banga, nustebinusi tiek prezidentą, tiek Vakarų valstybes.
Net septyniolikoje miestų žmonės surengė mitingus protestuodami prieš dviejų antikorupcinių institucijų nepriklausomybės likvidavimą. Mitinguose prezidentas
V. Zelenskis buvo kritikuojamas ne tik dėl nesugebėjimo pažaboti korupciją, bet ir dėl blogos naujų karių mobilizacijos ir vadinamas netikusiu prezidentu.
Tarsi siekdamas atsikovoti tautiečių pasitikėjimą prezidentas prieš kelias dienas įsakė nušalinti nuo pareigų į korupcijos aferą įsivėlusį Muchačiovo rajono vadovą Sergijų Gaidajų.
Pastarasis kartu su parlamentaru Oleksiju Kuznecovu yra įtariami inicijavę dronų kariuomenei pirkimo aferą, kurios metu buvo už dronus gerokai permokėta. Nežinia, ar tai padidins pasitikėjimą prezidentu, nes korupcija yra įtariami ir jo patarėjai. Per KTSI apklausą piliečių buvo prašyta įvardinti didžiausias valdžios klaidas.
Net 65 proc. žmonių pirmoje vietoje nurodė korupciją ir biudžetinių lėšų vagystes. Spėjama, kad korupcija, o tiksliau – galimybė už pinigus išsipirkti iš tarnybos armijoje ir net išvykti į užsienį tapo viena priežasčių, kodėl neturtingi vyrai ėmė slėptis nuo mobilizacijos.
Kai Charkive paklausiau pažįstamos ukrainietės, kodėl kaime slepia nuo tarnybos mieste gyvenantį brolį, ši atsakė – kodėl jis turi rizikuoti kare gyvybe, kai turčių ir politikų vaikai, broliai išsiperka ir nekovoja.
Vengti mobilizacijos įtakos turėjo ir tai, kad kariai negauna atostogų, tarnybos laikas nėra ribojamas, į mūšį siunčiami net ligoti, pranešimai apie gausias žūtis ir stiprėjantį rusų puolimą.
Ant mobilizacijos vengiančių vyrų pyksta fronto kovotojai, tačiau dezertyrus aršiai gina žmonos ir šeimų nariai, kurie kartais net užsipuola karinių komisariatų darbuotojus.
Prieš kelias dienas Vinicos mieste kelių šimtų žmonių minia bandė jėga išvaduoti į komisariatą suvežtus vyrus, ir policija buvo priversta minią vaikyti ašarinėmis dujomis. Konflikto vaizdai išplito internete, vieni žmonės ragina griežtai bausti „vaduotojus“, tačiau nemaža dalis juos užtaria dėl visko kaltindami korumpuotą valdžią.
Atakuoti komisariatus skatina ir Maskvos agentai, internete siūlantys didelius pinigus už jų padegimus ir sprogdinimus. Maskva neapsiriboja tokiomis provokacijomis – raketomis bombardavo kelis komisariatus, tuo siekdama padidinti vengimą juose lankytis.
Rusija spėjamai skatino ir antikorupcinius protestus, nes visais būdais siekia skaldyti ukrainiečių vienybę. Pasibaigus protestams Rusija bombardavo Kyjivą užmušdama 31 civilį, penki kurių – vaikai.
Tačiau turėdama didžiulę kareivių ir ginkluotės persvarą Rusija neįstengia palaužti Ukrainos ir fronte į priekį skverbiasi labai lėtai.
Kyjivui atsilaikyti yra nelengva ne tik dėl Vakarų nenoro duoti reikiamų ginklų ir reikiamo kiekio, bet ir dėl mobilizacijos problemų, nesugebėjimo pažaboti korupcijos, vidinių prieštaravimų.
Vidaus problemos paaštrėjo per karą, dėl jo vienareikšmiškai kalta yra Maskva, nenorinti, kad Ukraina taptų ES ir NATO nare ir, Vakarams padedant, nugalėtų korupciją, kitas problemas, o liktų tokia pat korumpuota ir nedemokratinė kaip Rusija.
Pafrontėje kalbinami Ukrainos kariai neslėpė ryžto kovoti tiek ilgai, kiek reikės, ir prašė Lietuvą nenustoti remti.
Prašė padėti visais atvejais – jei karas baigsis greitomis taikos darybomis ir jei tęsis ilgai.
Dauguma karių ir civilių spėjo, kad karas tęsis dar mažiausiai kelerius metus, tačiau dalis vis dar tikėjosi, kad D. Trampui pavyks jį užbaigti anksčiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą