Vakarų ir Rusijos santykių sušvelninti nepavyksta

JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džekas Salivanas (Jake Sullivan), turėdamas omenyje rusų dalinių telkimą Ukrainos pasienyje, pareiškė: „Nėra abejonių, kad karinės invazijos pavojus yra didelis." Tačiau žvalgyba esą dar nėra priėjusi prie išvados, „kad rusai galutinai apsisprendė dėl karinių veiksmų Ukrainoje". Dž.Salivanas paragino Maskvą deeskaluoti padėtį ir sumažinti karių skaičių regione.

Prezidento patarėjas sakė: „mes ir mūsų sąjungininkai pasiruošę bet kokiai galimybei" - ir diplomatinėms deryboms, ir tam atvejui, jei Rusijos prezidentas sieks karinės eskalacijos. „Mes labai aiškiai informavome Rusiją apie tolesnių karinių akcijų ar Ukrainos destabilizacijos kaštus ir padarinius", - teigė Dž.Salivanas.

Jis dar kartą pagrasino Maskvai ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis, eksporto kontrolės priemonėmis ir Ukrainos apginklavimu, „jei rusų kariai peržengs Ukrainos sieną".

30 NATO šalių ir Rusijos atstovai trečiadienį pirmą kartą per pustrečių metų surengė susitikimą dėl Ukrainos konflikto ir saugumo garantijų, kurių Maskva reikalauja iš Aljanso. Be to, ketvirtadienį vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimas, o pirmadienį Ženevoje - aukštų Rusijos ir JAV atstovų susitikimas.

Dž.Salivanas sakė, kad „pokalbiai buvo atviri ir tiesūs, jie buvo naudingi". JAV dabar su savo sąjungininkėms tarsis dėl tolesnių veiksmų.

Kalbėdamas apie galimą rusų dalinių dislokavimą Kuboje ir Venesueloje, Dž.Salivanas teigė: „Jei Rusija judėtų šia kryptimi, mes ryžtingai veiktume." Detalių jis neįvardijo. Maskva tokio žingsnio neatmetė, jei žlugtų pokalbiai dėl jos reikalaujamų saugumo garantijų.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar pareiškė, jog „nelauksime atsakymo amžinai"... Jo vyriausybė esą primygtinai prašo raštiško atsakymo iš Vašingtono ir Briuselio į kiekvieną atskirą Rusijos reikalavimą. Jei atskiri punktai bus atmesti, jis tikisi paaiškinimo.

Teigiama, kad Rusija Ukrainos pasienyje sutelkė mažiausiai 100 000 kareivių. Vakarai baiminasi invazijos, Maskva neigia atitinkamus planus. Rusijai esą svarbios saugumo garantijos. Vyriausybė, be kita ko, reikalauja NATO pažado, kad Ukraina nebus priimta į Aljansą. NATO su tuo kategoriškai nesutinka.

Pirmieji veiksmai jau prasidėjo: naktį į penktadienį didelės kibernetinės atakos taikiniu tapo Ukrainos vyriausybės interneto portalai. Be kita ko, buvo nepasiekiamas užsienio reikalų ministerijos puslapis. Čia laikinai ukrainiečių, rusų ir lenkų kalba buvo galima perskaityti: „Ukrainiečiai! Visi jūsų asmeniniai duomenys ištrinti ir negali būti atkurti. Visa informacija apie jus paskelbta, bijokite ir tikėkitės blogiausio."

Rusai ateis į Kubą ir Venesuelą?

Rusija neatmeta galimybės dislokuoti savo karius Kuboje ir Venesueloje, jei visiškai žlugs pokalbiai dėl Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų. „Nenorėčiau nieko nei patvirtinti, nei atmesti", - sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, stotyje „RTVi" atsakydamas į atitinkamą klausimą. „Viskas priklauso nuo amerikiečių kolegų veiksmų", - pridūrė jis.

Rusija tikina, kad JAV karinis buvimas Europoje kelia grėsmę jos saugumui. Neseniai prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė klausimą, kaip Vašingtonas reaguotų, jei rusų kariai būtų dislokuoti netoli JAV sienos.

Maskva deklaruoja, kad yra nusivylusi visą savaitę vykusiomis derybomis. S.Riabkovas, anot agentūros „Interfax", sakė, kad kol kas naujų pokalbių su JAV nebus. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kalbėjo apie „rimtą konfrontaciją pasaulio scenoje" ir kaltino Vakarus „arogantiška" laikysena. Kiti Rusijos žingsniai esą priklausys nuo Vakarų reakcijos į Maskvos pasiūlymus. „Mes jos palauksime. Ir tada spręsime dėl tolesnių savo žingsnių", - teigė S.Lavrovas.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Rusai daug kur norėtų pasistatyti kariuomenę bei raketėles: Kuboje, Venesueloje, nepakenktų ir Nikaragvoje... Jie jau yra bandę tokius dalykus daryti, tik nekaip baigėsi. Jeigu jie įsivaizduoja, kad jų ekonomikai tai išeis į naudą, tai labai klysta.

Mes ką tik stebėjome labai „gražius" vaizdelius Kazachstane, kurie paliudijo, jog Rusijos ir Kinijos draugystė nėra tvirta „kaip plienas". Vos skambtelėjus Kinijos užsienio reikalų ministrui, Rusijai teko skubiai spręsti savo kareivėlių išvedimo klausimą iš Kazachstano.

Manyčiau, kad jie tiesiog eilinį kartą pučia žandus, tačiau neturi jokios aiškios strategijos, kaip išeiti iš padėties, į kurią patys save įkišo.

Ką jie gali padaryti? Pirmiausia jie, veikdami pagal JAV prezidento patarėjo saugumo klausimais Džeko Salivano receptą, gali užpulti Ukrainą, neįeidami į šalies gilumą ir ne visu masteliu.

Mat Dž.Salivanas yra pasakęs, kad tik tokiu atveju Jungtinės Valstijos reaguos, jeigu Rusija pradės viso masto karą ir įsiverš į Ukrainos gilumą

. Todėl pirmiausia jie gali pasiimti tai, ką jau ir taip turi, t.y. Donecko ir Luhansko rajonus. Jie gali atakuoti teritoriją tarp Dniepro ir Krymo kanalų, per kuriuos galėtų būti tiekiamas vanduo į Krymą.

Gali atakuoti Mariupolį ir teritoriją prie Azovo jūros. Kitaip sakant, gali daryti viską, kad tai nebūtų pilnavertis karas.

Žinoma, visais šiais veiksmais rusai lošia ne tik užsienio politikoje - tai žaidimas ir savo vidaus rinkai.

Padarius tokius didvyriškus mostus, tiek prišnekėjus ir išsinešdinus iš Kazachstano, jie tiesiog turi kažką daryti. Todėl tenka laukti įvairaus pobūdžio gąsdinimo akcijų.

Viena tokių šiandien jau įvykdyta - tai buvo kibernetinė ataka, nukreipta į Ukrainos valstybines įstaigas.