Vakarų žvalgyba perspėjo apie Putino planus surengti seriją sprogdinimų ir sabotažų Europoje.

Jų duomenimis, Maskva, pasitelkusi savo agentus ir įgaliotinius, rengia sprogdinimus, padegimus ir žalą Europos infrastruktūrai.

Kartu jie mažai nerimauja dėl galimų civilių aukų.

Trijų ES šalių atstovai teigė, kad Rusijos saugumo tarnybos ir anksčiau vykdė panašias operacijas Europoje, tačiau dabar yra pasirengusios veikti koordinuotai ir agresyviau.

"Manome, kad Rusijos kontroliuojamų sabotažo veiksmų rizika labai padidėjo", - sakė Vokietijos federalinės konstitucinės apsaugos agentūros vadovas Thomas Haldenvangas.

Jis sakė, kad Rusija jaučiasi "patogiai vykdydama Europos teritorijoje operacijas, kurios gali padaryti didelės žalos".

T. Haldenvango pareiškimas paskelbtas Vokietijoje sulaikius du įtariamus Rusijos agentus, planavusius išpuolius prieš Vokietijos karinius ir logistikos objektus.

Balandžio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje du vyrai buvo apkaltinti padegę sandėlį, kuriame buvo gabenamos humanitarinės pagalbos siuntos Ukrainai.

Didžiosios Britanijos prokuratūros teigimu, jie dirbo Rusijos valdžios institucijoms.

Švedija tiria virtinę geležinkelio avarijų, o karalystės teisėsaugos institucijos mano, kad už sabotažo aktų gali slypėti Rusija.

Savo ruožtu Čekijos Respublikos šalies transporto ministras laikraščiui "Financial Times" sakė, kad Rusijos agentai bandė sunaikinti geležinkelių signalizacijos sistemas.

Prancūzijos gynybos ministerija taip pat įspėjo apie galimus Rusijos sabotažo išpuolius prieš karinius objektus.

"Akivaizdi išvada - Rusijos žvalgyba pastaruoju metu suintensyvėjo.

Negalime pasakyti, ar tai atspindi tai, kad rusai pradėjo skirti daugiau išteklių sabotažui, ar tai, kad jie veikia neatsargiau ir yra pagaunami, ar tai, kad Vakarų kontržvalgyba dirba geriau", - leidiniui sakė analitinio centro "Chatham House" vyresnysis bendradarbis Keiras Gilesas.

Pasak aukšto rango Europos pareigūno, atėjo laikas "būti budriems ir sutelktiems" į galimas grėsmes iš Rusijos Federacijos.

Praėjusį ketvirtadienį NATO išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad yra susirūpinusi dėl padažnėjusių Rusijos "kenkėjiškos veiklos sąjungininkų teritorijoje" atvejų.

Be susirūpinimo dėl galimo sabotažo, Rusija taip pat kaltinama didelio masto įsilaužimo atakomis ir dezinformacijos kampanijomis.

Vokietija pažadėjo, kad Maskvai bus imtasi atsakomųjų priemonių, kai buvo pareikšti įtarimai dėl įsilaužimo į Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos serverius.

Kitas žvalgybos pareigūnas teigė, kad Maskvos veiksmų nereikėtų vertinti izoliuotai, nes Rusijos tikslas - daryti kuo didesnį spaudimą "visais frontais".

Jis sakė, kad Vladimiras Putinas jaučiasi "drąsiau" ir stengsis ieškoti galimybių padaryti kuo didesnę žalą įvairiais frontais, nesvarbu, ar tai būtų dezinformacijos kampanijos, sabotažas, ar įsilaužimo atakos.

Padidėjęs Rusijos žvalgybos agresyvumas taip pat atspindi norą reabilituotis po didžiausios nesėkmės nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Per kelias savaites nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Europoje buvo išaiškinta daugiau kaip 600 žvalgybos pareigūnų, veikusių po diplomatine priedanga.

Neseniai paskelbtoje Jungtinės Karalystės Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto analitikų ataskaitoje pažymima, kad Maskva, pasitelkdama diasporas ir organizuoto nusikalstamumo grupes, imasi naujų bandymų infiltruoti savo agentus į Europą.

THE MOSCOW TIMES