„Valdžia persikėlė į Discord“: 30 mln. gyventojų šalyje – beprecedentė situacija

Kaip rašo „The New York Times“, daugiau nei 140 000 piliečių diskutuoja apie šalies ateitį būtent „Discord“ platformoje „Discord“ diskusijos transliuojamos per televiziją ir naujienų portalus. 

Jauni aktyvistai, vadovavę protestams, tapo moderatoriais. Vyriausybę kontroliuojanti kariuomenė netgi paprašė administratorių nominuoti kandidatą į laikinosios vyriausybės vadovo postą.

Ryto saulės spinduliai vos spėjo paliesti paminklą „Maitighar Mandala“, tačiau atmosfera buvo įkaitusi.

Čia buvo susirinkę dešimtys tūkstančių jaunų žmonių, nešinų plakatais, o jų balsai skambėjo kaip vienas. Protestą stebėjęs teisės ekspertas Bikashas Singhas prisiminė matytą reginį: „Vėlyvą rytą minią jau sudarė dešimtys tūkstančių žmonių.

Jie skandavo, mojavo plakatais ir žygiavo link viešbučio „The Everest Hotel“, esančio Naujojo Baneshworo rajone. 

Nuotaika buvo viltinga, beveik šventinė, tarytum regėjome naujo atskaitomybės ir laisvės etapo pradžią.“

Susirinkusiųjų žinutė buvo aiški: galas įsišaknijusiai korupcijai, biurokratizmui ir politiniam nepotizmui. 

Masinį susibūrimą padėjo surengti socialiniai tinklai, vieta, kur jauni balsai susivienijo ir koordinavo savo veiksmus, nors vyriausybė ir uždraudė 26 platformas, įskaitant „Facebook“, „WhatsApp“, „Messenger“ ir „Instagram“, remdamasi registracijos ir duomenų taisyklėmis.

Šis draudimas tik įpylė daugiau žibalo į ugnį, nes jaunimas ir taip jautė didelį nepasitenkinimą padėtimi šalyje. 

Anot 28-erių metų amžiaus B. Singho, šių platformų užblokavimas pažeidė jaunimo pagrindinę teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę bei įtemptą situaciją pavertė kur kas blogesne, rašo „Newsweek“.

Pastaruosius 10 metų Nepalui vadovavo ministrai pirmininkai Khagda Prasadas Sharma Oli, Sheras Bahaduras Deuba ir Pushpa Kamalas Dahalas. Galbūt protestus paskatino naudojimosi socialiniais tinklais ribojimai, tačiau Nepalo gyventojai jau seniai buvo itin nepatenkinti vyriausybe.

Protestai, prie kurių organizavimo daugiausia prisidėjo Z kartos atstovai, susibūrę į tarpusavyje mažai bendraujančias jaunimo organizacijas, pavyzdžiui, „Hami Nepal“, šį kartą turėjo bendrą tikslą: skaidrumas, galimybės ir atskaitingumas. 

32-ejų metų amžiaus socialinė darbuotoja ir kovotoja už moterų teises Ashvina Basnet paaiškino judėjimo šaknis: „Tai yra masinė revoliucija. Jaunimas rodo, kad pokyčiai – įmanomi.“ 

„Nepo“ kampanija, akcentuojanti pernelyg dideles politikų vaikų privilegijas, sulaukė didelio jaunų žmonių, nusivylusiu milžiniška nelygybe, dėmesio.

Visgi viltinga rytinė energija netrukus susidūrė su žiauria tikrove. Miniai artėjant prie parlamento pastato, jų laukė tvirtos barikados. Kai kurie agitatoriai, tikėtina, išoriniai infiltratoriai, ragino susirinkusiuosius nesustoti ir griauti barikadas.

Policininkai atsakė vandens patrankomis, ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. B. Singhas prisiminė fizinį ir emocinį konfrontacijos skausmą: „Ėmė graužti akis, buvo sunku kvėpuoti, mus merkė vandens pliūpsniai.“

Neturkus nuaidėjo ir šūviai. Uniformas vilkintys mokiniai ir studentai parkrito ant žemės. Kai kuriems iš jų kulkos pataikė į galvą ir krūtinę. 

Greitosios medicinos pagalbos automobiliai atskubėjo išvežti sužeistųjų, o minią apėmė panika. „Tada ir pradėjome bėgti. Baimė pakeitė ryte buvusį entuziazmą, todėl stengiamės pasprukti“, – tęsė B. Singhas.

Pirmosios dienos pabaigos suvestinė: žuvo 19 jaunuolių, dar maždaug 300 buvo sužeista. Ketvirtadienį, rugsėjo 11-ąją, statistika tapo niūresnė – 30 žuvusiųjų ir 1 033 sužeistųjų, pranešė Nepalo sveikatos ministerija.

Kitą dieną nuo 8.30 val. iki vidurnakčio įsigaliojo komendanto valanda, tačiau neramumai tęsėsi. Pradinė vyriausybės reakcija – valdžia kaltino opozicines frakcijas, užuot pripažinusi, kad perlenkė lazdą, panaudojusi per didelę jėgą, – dar labiau padidino įtampą. 

Vykstant vis intensyvesniems protestams, rugsėjo 9 d. ministras pirmininkas K. P. S. Oli atsistatydino.

Protestuotojai nusitaikė į politinės galios simbolius: degino vyriausybės pastatus, įskaitant dalį rūmų „Singha Durbar“ ir prezidento rezidenciją „Sital Niwas“, bei politikų privačius namus. B. Singhas atkreipė dėmesį, kad nors protestus pradėję Z kartos atstovai neretai smerkė tokį elgesį, infiltratoriai greičiausiai eskalavo chaosą.

B. Singhas, dalyvaujantis įvairiose politinių ir teisinių reformų iniciatyvose, paaiškino esmines problemas, keliančias jaunino nepasitenkinimą: „Daugelis jaunuolių jaučiasi bejėgiai, nes visur klesti kyšininkavimas, institucijos dirba neveiksmingai, sunku gauti tiek pilietybę, tiek paprastas pažymas. 

Kovos su korupcija agentūrų yra, tačiau jų poveikis minimalus. Politinis nepotizmas garantuoja tų pačių lyderių atėjimą į valdžią, o jaunimas lieka be atstovų valdžioje.“

B. Singhas nurodė, kad nemaža dalis jaunuolių jaučiasi stumiami vykti dirbti į užsienį ir siųsti perlaidas gimtinėje likusiems artimiesiems. Taip, kitose šalyse galbūt lengviau rasti darbą, tačiau būdamas užsienyje nelabai ką pakeisi tėvynėje.

„Socialiniai tinklai buvo šiam judėjimui gyvybiška svarbi komunikacijos linija“, – paaiškino jis. 

Tokios organizacijos kaip „Hami Nepal“ naudojo šiuos kanalus protestuotojams mobilizuoti, naujienoms skelbti ir taikioms akcijoms organizuoti. 

Socialiniai tinklai nebuvo tik organizavimo priemonė – ji suteikė jaunimui balsą, būdą dokumentuoti pernelyg didelį jėgos panaudojimą ir platformą reikalauti atskaitomybės – tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu.

B. Singhas pabrėžė, kad jaunimui būtina turėti savo atstovų vyriausybėje.

„Laikinojoje vyriausybėje jaunimas nori parlamente ar ministrų postuose matyti mažiausiai 10–15 proc. savo atstovų, kurie pasirūpintų, kad į protestuotojų reikalavimus būtų deramai atsižvelgta, kol bus galima surengti rinkimus.“

Taip pat jis papasakojo apie tarp konstitucinės teisės ekspertų tebesitęsiančias diskusijas, kaip elgtis šioje beprecedentėje situacijoje.

2015 m. priimtoje Nepalo konstitucijoje pateikiama ribotos informacijos, kaip suformuoti laikinąją vyriausybę, kai atsistatydina ministras pirmininkas ir ministrų kabinetas, tačiau parlamentas lieka iš dalies aktyvus. 

Šis konstitucijos trūkumas sukėlė galvos skausmą teisės ekspertams. 

76 straipsnis leidžia prezidentui paleisti parlamentą ir surengti rinkimus per šešis mėnesius, jeigu nepavyksta paskirti naujo premjero iš daugumos, koalicijos ar tiesiog parlamento.

Z kartos atstovai dabar derasi su prezidentu ir Nepalo kariuomene – reikalauja korupcijos kontrolės, gero valdymo ir naujų lyderių įtraukties. 

„Konstituciniu požiūriu, geriausias sprendimas būtų iš įvairių žmonių sudaryta laikinoji vyriausybė, vadovaujama patikimo ministro pirmininko, ir Z kartos ministrai, ką leidžia 78 straipsnis“, – sakė B. Singhas.

Jeigu šis sumanymas žlugs, jaunimas galėtų remti ministrą pirmininką, renkamą ne iš parlamento narių, taikant būtinybės doktriną, tačiau tokiu atveju kyla rizika peržengti konstitucijos ribas. 

B. Singhas paaiškino, kad rinkimai turi būti surengti per šešis mėnesius. Taip pat per šį laikotarpį turi būti įgyvendintos ir teisinės reformos bei jaunimo remiamos iniciatyvos.

Daugiau nei 3 200 jaunų nepaliečių šiuo metu diskutavo platformoje „Discord“, kas atstovaus jaunimui derybose su valdžia ir kokius klausimus reikia aptarti.

Buvusi Nepalo vyriausioji teisėja Sushila Karki penktadienį buvo paskirta naująja laikinąja šalies ministre pirmininke.

B. Singhas pažymėjo, kad nukentėjusių protestuotojų artimieji turi teisinių priemonių teisingumui reikalauti. Kai tik teismai, įskaitant Aukščiausiąjį, atnaujins darbą, už per didelį jėgos panaudojimą atsakingos valdžios institucijos bus patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, o nukentėjusiesiems bus priteistos kompensacijos. 

Beje, viešąją nuosavybę apgadinę vandalai taip pat turės atsakyti už savo veiksmus.

Artėjant vakarui, miesto gatvėse vis dar matėsi įvykusius neramumus bylojančių ženklų. Netoli parlamento pastato tebesidraikė dūmai, besileidžiančios saulės spinduliuose žėrėjo stiklo šukės, o dešimčių tūkstančių jaunų protestuotojų skanduotės, regis, tebeaidėjo kiekviename skersgatvyje ir aikštėje.

„Po dešimtmečius trukusios stagnacijos jaunimo žinutė skamba garsiai ir aiškiai: Nepalui reikia lyderių, kurie veikia žmonių labui...“ – reziumavo A. Basnet.