Vandens atsargos Europoje senka: palydovai parodė nerimą keliančią padėtį

Europa praranda požeminių vandenų atsargas

Mes įpratę vertinti vandens kiekį pagal upių lygį ar lietų už lango. Tačiau tikroji padėtis dažnai yra paslėpta giliai po žeme. 

Naujas didelio masto tyrimas, trukęs daugiau nei du dešimtmečius, atskleidė nerimą keliančią tendenciją: 

Europa palaipsniui „džiūsta“, ir šis procesas apima didžiules teritorijas – nuo saulėtos Ispanijos iki Ukrainos stepių.

Apie tai rašo „The Guardian“, remdamasis išskirtiniais Londono universitetinio koledžo (UCL) mokslininkų duomenimis (UCL) mokslininkų.

Kaip pasverti vandenį iš kosmoso

Mokslininkai naudojo neįprastą metodą. Vietoj to, kad matuotų šulinių gylį liniuote, jie pasitelkė palydovus, stebinčius Žemės gravitacijos lauko pokyčius.

Principas paprastas: vanduo yra sunkus. Kai kokiame nors regione yra daug vandens (upėse, ežeruose, o svarbiausia – dirvožemyje ir požeminiuose sluoksniuose), gravitacija ten yra šiek tiek stipresnė. 

Kai vanduo išnyksta, gravitacija silpnėja. Iš tiesų, palydovai veikia kaip milžiniškos svarstyklės orbitoje, leidžiantys pasverti vandens atsargas žemyne.

Sausros žemėlapis: kur dingsta vanduo

Duomenys už laikotarpį nuo 2002 iki 2024 m. parodė aiškų Europos padalijimą. Šiaurė ir šiaurės vakarai (ypač Skandinavija) tampa drėgnesni. 

O pietūs ir rytus sparčiai praranda vandenį.

Į „raudonąją zoną“, kurioje mažėja gėlo vandens atsargos, pateko Ispanija, Italija, Prancūzija, Vokietija, Rumunija, Ukraina. 

Mokslininkai teigia, kad tai nėra tik laikinas reiškinys, o klimato kaitos, kuri tampa nauja realybe, pasekmė.

Kodėl lietūs nepadeda

Jūs galite paklausti: „Bet juk lyja, kartais net būna potvyniai!“ Čia ir slypi fenomenas. Klimatas keičiasi taip, kad krituliai tampa ekstremalūs.

Vietoj ilgų ramių lietų, kurie lėtai įmirksta į dirvą ir papildo požeminius vandenis, vis dažniau matome galingas liūtis. 

Vanduo tiesiog nespėja įsigerti į žemę, jis greitai nuteka į upes ir jūras, dažnai sukelia potvynius, bet nepripildo mūsų „požeminių saugyklų“. 

O sausros tarp šių liūčių tampa ilgesnės ir karštesnės. Jos išgarina likusią drėgmę.

Ką tai reiškia

Gruntinio vandens išeikvojimas yra rimtas iššūkis. Būtent šis „paslėptas“ vanduo maitina mūsų laukus ir yra geriamojo vandens šaltinis milijonams žmonių.

Žemės ūkis: Derlius tampa vis labiau priklausomas nuo dirbtinio laistymo, o vandens tam vis mažėja.

Maisto kainos: Kadangi Pietų Europa (ypač Ispanija) yra „miestas“ visam žemynui, vandens problemos ten smogs visų europiečių piniginėms.

Ekosistemos: Dirvožemio išdžiūvimas keičia mus supančią gamtą, todėl ji tampa pažeidžiama gaisrams.

Mokslininkai įspėja: klimato krizė jau čia. Tai, kas anksčiau atrodė tolimų dykumų šalių problema, tapo realybe Europai. 

Tai signalas, kad turime mokytis taupyti kiekvieną lašą – remontuoti skylėtas vamzdžius, rinkti lietaus vandenį ir diegti naujas technologijas žemės ūkio sektoriuje.

Šaltinis: tsn.ua