Vengiantiems mobilizacijos paruoštas sąrašas bausmių

(11)

Kijevas vis garsiau kalba apie planus bet kokiomis priemonėmis pašaukti į karinę tarnybą dar pusę milijono šalies gyventojų ir tikisi, kad Europos šalys padės susigrąžinti jose esančius ukrainiečius. Kaip vertinti planus panaudoti drausminimo priemones prieš nenorinčius tarnauti ir kiek tokios priemonės net ir karo atveju yra teisėtos, „Respublika" klausė žmogaus teisių srities specialisto Vytauto Budniko.

Nenorintiems tarnauti Ukrainos kariuomenėje - sankcijos

Nacionalinio Ukrainos banko (NUB) vadovas Andrejus Pyšnyj patikino, kad institucija yra pasirengusi dalyvauti mobilizacijos įstatymo projekto aptarimuose, informavo leidinys „Strana". Pasak A.Pyšnyj, mobilizacijos tema nepatenka į Centrinio banko kompetencijos sritį, tačiau projekte yra punktas apie sąskaitų blokavimą kaip įspėjamąją priemonę ar bausmę. Tokiu atveju, paaiškino NUB vadovas, institucija pasirengusi prisijungti prie diskusijos ir padėti parengti optimaliausią įstatymo projekto formulavimo variantą.

Įstatymo projektą, skirtą „atskirų mobilizacijos klausimų, karinės įskaitos ir karinės tarnybos atlikimo tobulinimui" Ukrainos vyriausybė Aukščiausiajai radai pateikė 2023 m. gruodžio pabaigoje. Jis numato platų priemonių, esą turinčių sustiprinti mobilizaciją, spektrą. Pastarosios apima šaukimo siuntimą per elektroninę šaukiamojo, rezervisto ar prievolininko paskyrą arba elektroninį paštą.

Numatytu laiku kariniuose daliniuose nepasirodžiusius karo prievolininkus ir rezervistus siūloma įtraukti į vieningą skolininkų registrą. Jame esantys asmenys negalėtų išvykti į užsienį, vykdyti operacijas su kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jiems būtų ribojamas lengvatų ir valstybinių paslaugų suteikimas, draudžiama imti paskolas, ribojamos galimybės naudotis turimomis lėšomis ir kitomis vertybėmis. Tarp siūlomų drausminimo priemonių - vengiančių mobilizacijos asmenų, įskaitant ir karo prievolininkus, kurie išvyko į užsienį, sąskaitų blokavimas.

Aukščiausiosios rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto vadovo pavaduotojas Jegoras Černevas nurodė, kad mobilizacijos įstatymo pakeitimus netruks pajusti ir užsienyje ilgesnį laiką gyvenantys ukrainiečiai, kadangi įstatymo projekte minimi išvykę vyrai. Tiesa, jis patikslino, kad šioje kategorijoje klausimų vis dar yra daugiau negu atsakymų.

Nuo 2023 m. gruodžio 29 d. Ukrainos pasienyje iš šalį paliekančių ukrainiečių pradėta reikalauti pažymų iš karinių komisariatų, nors oficialiai išvykimo tvarka pakeista nebuvo. Leidinio „Strana" turima informacija, pasieniečiai tikrina neįgaliuosius, ypač tuos, kurie neseniai gavo atitinkamus dokumentus, daugiavaikius tėvus ir kitas kategorijas, kurioms dar leidžiama palikti Ukrainą. Prieš planuojamus įstatymo pokyčius jau pasisakė kai kurios politinės jėgos ir veikėjai.

Gruodžio viduryje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Gynybos ministerija prašo papildomai mobilizuoti 500 tūkst. žmonių (vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas šios informacijos nepatvirtino).

Tuomet prezidentas pabrėžė, kad tokio piliečių skaičiaus pašaukimui papildomai reikės apie 12 mlrd. eurų, todėl vyriausybė laukia pasiūlymų, kur rasti tiek pinigų. V.Zelenskis patikino, kad, Aukščiausiai radai pritarus, moterų mobilizacijos bus atsisakyta. Ketvirtadienį pasirodė informacija, kad įstatymo projekas grąžintas tobulinti, bet visai jo neatsisakyta.

Susigrąžinti piliečius bet kokia kaina?

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas prieš kurį laiką pareiškė, kad sieks sugrąžinti į šalį visus išvykusius vyrus nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Pastarieji turėtų prisistatyti į Ukrainos kariuomenės šaukimo punktus, o vengiančių tarnauti lauks sankcijos.

Estija iš pradžių pareiškė, kad padės Kijevui susigrąžinti prievolininkus, tačiau vėliau patikslino, kad galės tik pasidalinti duomenimis apie šalyje esančius ukrainiečių pabėgėlius, nes pastarieji vis dar yra Ukrainos piliečiai. Pasak šalies vidaus reikalų ministro Laurio Ljanemetso (Lauri Läänemets), Talinui bus sunku nevykdyti Kijevo prašymo dėl Estijoje esančių šaukiamojo amžiaus vyrų, kadangi tai reikštų santykių prastėjimą, tačiau jis pabrėžė, kad, remiantis tarptautine teise, Estija neturi pagrindo išduoti Ukrainai karo prievolininkų.

Norint tai padaryti, Estijai ir Ukrainai reikėtų pasirašyti dvišalę sutartį, numatančią pilietybę turinčių šaukiamojo amžiaus asmenų sugrąžinimą į tėvynę, patikslino leidinys EER.

Vokietijos valdžia pareiškė, kad nepadės Ukrainai susigrąžinti šaukiamojo amžiaus pabėgėlių. Šalies teisingumo ministras Markas Bušmanas nurodė, jog Vokietija nevers žmonių atlikti karinės tarnybos prieš jų valią. Apie tai, jog Čekija neišduos karo prievolininkų vietos žiniasklaida pranešė dar praėjusių metų rugsėjį. Ją, kaip ir kitas Europos Sąjungos šalis, šiuo klausiu riboja europinė konvencija. Dokumentas draudžia išduoti karo nusikaltimais, tokiais, kaip vengimas tarnauti, dezertyravimas ar nepaklusimas įsakymams, kaltinamus asmenis.

Ukraina yra paskelbusi visuotinę mobilizaciją, todėl šaukiamojo amžiaus vyrams (18-60 m. Ukrainos piliečiams) neleidžiama palikti šalies.

Vienareikšmio sprendimo nėra

Komentuoja žmogaus teisių srities specialistas Vytautas Budnikas:

- Kaip vertinate Kijevo planus panaudoti drausminimo priemones prieš nenorinčius tarnauti kariuomenėje?

- Žiūrint bendrai, tenka konstatuoti, kad pastaruoju metu dažnai spekuliuojama žmogaus teisėmis, tačiau tai atmetus, pasigilinkime, kas yra pilietybė. Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad būtina leisti daugybinę pilietybę, kai asmuo turi dvi ar daugiau pilietybių. Todėl svarbu priminti, kad pilietybė reiškia ne tik teises, bet ir pareigas, pagrindinės tarp kurių yra pareiga mokėti mokesčius savo šaliai ir ją ginti. Kiek pastebiu, visi žino apie savo teises, bet sėkmingai pamiršta pareigas, tarsi nežinotų, jog teisės pačios savaime neužsitikrina.

Kalbant apie Ukrainą, šalis yra pavojuje, todėl jos piliečiai privalo ginti savo valstybę, kad ji toliau egzistuotų ir užtikrintų jų teises. Suprantamas žmonių noras gyventi gerai, savo valstybėje, kurioje veikia teismų ir kitos sistemos bei nėra svetimųjų kariuomenės, tačiau tuomet kodėl jie nenori vykdyti savo pareigos ir tą valstybę ginti?

Nemažai šaukiamojo amžiaus vyrų bėga, slepiasi ir kitais būdais vengia vykdyti savo pareigą, todėl jiems nereikėtų kalbėti apie savo teises ar tikėtis, kad valstybė juos ir toliau gins. Susidaro tokia situacija, kad kai kas nori, jog agresijos atveju jį gintų kaimynas, tačiau jeigu agresija pasisuks prieš tą kaimyną, tai jis bus paliktas likimo valiai, nes naivu tikėtis, kad savo šalies negynęs asmuo gintų svetimą. Neskaičiau Ukrainos Konstitucijos, tačiau jeigu joje yra punktas apie šalies gynybą, tai ši pareiga niekaip negali būti antikonstitucinė.

Beje, tas pats tinka ir Lietuvai. Tie, kurie kalba apie daugybinę pilietybę, dažniausiai gyvena užsienyje. Jie esą nori išlikti piliečiais, bet ką jie duos Lietuvai? Kaip jie atliks pareigą valstybei karinio konflikto atveju? Tokie žmonės, mano supratimu, tikisi išsaugoti turimą nuosavybę, naudotis pigesnėmis paslaugomis, tačiau mainais nepasirengę duoti nieko. Šalies gynyba ir panašūs rūpesčiai guls ant pasilikusiųjų Lietuvoje pečių, o išvykusieji jokių pareigų neturės. Tam tikra prasme, daugybinės pilietybės įvedimo atveju mes, gyvenantys gimtinėje, tapsime antrarūšiais, o pati pilietybė bus devalvuota.

Priimdami vienos ar kitos šalies pilietybę, mes sutinkame ir su tam tikromis pareigomis, todėl nesutikčiau su teigiančiais, kad, primenant piliečiams jų pareigas, yra pažeidžiamos teisės. Jeigu kažkam tai nepatinka, jis visada gali bandyti gauti kitos valstybės pilietybę, bet pareigos bus ir ten.

Be to, kiekviena valstybė pati sprendžia, kaip priversti savo šalies piliečius vykdyti pareigas, o prievartos imamasi tik tuomet, kai nebelieka kitų išeičių. Ją galima taikyti, tik svarbu, kad tai nebūtų perteklinis „jėgos naudojimas". Valstybė yra bendrija, kuri sutaria, kokiais principais gyvens, bei numato priemones tiems, kurie nenorės sutartų principų laikytis.

- Ukraina nori susigrąžinti visus šaukiamojo amžiaus vyrus. Europos šalys nurodo negalinčios jų išduoti.

- Ši situacija yra kebloka, kadangi kalbama apie užsienio šalis, kurios priglaudė pabėgėlius. Jeigu šalys yra pasirašiusios sutartis ir taikoma ekstradicija (teisės aktas, kuriuo vienoje valstybėje sulaikytas nusikaltimu įtariamas ar kaltinamas asmuo perduodamas kitai valstybei, tarptautiniam teismui), tuomet asmenį privalu grąžinti, tačiau jokia kita valstybė negali nuspręsti, kad, vengdamas prievolės tarnauti savo šaliai, asmuo padarė nusikaltimą.

Pats Kijevas gali riboti tokių asmenų teises, naikinti pilietybę ar atimti turtą, tačiau jeigu taip nuspręstų elgtis, tarkim, Lietuva, tai būtų neetiška. Jeigu žmogus vengia karto, nenori būti šalies piliečiu, nenori kariauti ir mirti, jis, kaip minėjau, gali atsisakyti pilietybės ir prisiglausti kitur, kas būtų logiška.

Taip pat galima prisiminti istoriją. Po Antrojo pasaulinio karo nemažai lietuvių pasitraukė į Vakarus, tačiau vėliau buvo grąžinti į gimtinę ir sušaudyti. Mes nuolat akcentavome, kad Vakarai pasielgė netinkamai, nes grąžino žmones į okupuotą kraštą. Lygybės ženklo tarp tuometinių ir dabarties įvykių dėti negalima, tačiau bandyti grąžinti svetimos šalies piliečius be atitinkamų sutarčių nebūtų geras sprendimas. Grąžinti galima tik tuomet, kai tokie veiksmai neprieštarauja tarptautinėms teisėms.

Be to, pagalba nėra prievolė, o geros valios gestas. Mes Ukrainai padedame finansais, karinėmis priemonėmis, tačiau šaukiamojo amžiaus asmenų gaudymas ir deportavimas nėra priskiriamas pagalbai. Juolab kad žmogus gali prašyti pabėgėlio statuso ar politinio prieglobsčio. Jėga grąžindami jį į gimtinę, mes pažeistume ne tik tarptautines, bet ir žmogaus teises, todėl manau, kad jeigu nebus pasirašyti atitinkami susitarimai, šauktinių „medžioklė" neprasidės nei Lietuvoje, nei kitose Europos šalyse.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder