Visa gyvybė Žemėje paklūsta tai pačiai paprastai taisyklei: dabar mes žinome, kokiai.

Žemės istorija trunka milijardus metų, ir per tą laiką mūsų planeta tapo namais neįtikėtinam skaičiui rūšių. 

Gyvybės raida Žemėje gali atrodyti chaotiškas procesas, tačiau dabar mokslininkai mano, kad visa gyvybė planetoje iš tiesų paklūsta vienai ir tai pačiai taisyklei.

Gyvenimas Žemėje paklūsta vienai taisyklei

Gyvenimo Žemėje organizavimas – nuo mažiausių augalų iki milžiniškos faunos, nuo vandenynų iki dykumų ir užšalusių tundrų – gali būti reguliuojamas pagal vieną paprastą taisyklę. 

Naujame tyrime mokslininkai sutelkė dėmesį į tai, kaip rūšys pasiskirsto po visą Žemės rutulį, ir priėjo prie įdomios išvados.

Tyrimo rezultatai rodo, kad kiekviename planetos kampelyje dauguma rūšių susiburia į nedidelius „karštus taškus“ – kuo toliau mes nutolstame nuo šių centrų, tuo mažiau rūšių galima aptikti. 

Pasak tyrimo bendraautoriaus Joaquino Calatayuda, šis dėsningumas leidžia daryti prielaidą, kad gyvenimas mūsų planetoje gali būti tam tikru mastu nuspėjamas.

Koks bus gyvenimas Žemėje ateityje

Tyrėjai mano, kad jų atradimas leis mums geriau suprasti gyvenimą Žemėje: taisyklė, kuriai paklūsta visi gyvi organizmai, padės išsiaiškinti, kaip rūšys tapo įvairesnės per istoriją, taip pat gali suteikti vertingos informacijos apie tai, kaip ekosistemos gali gyvuoti ateityje.

Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus Rubeno Bernardo-Madrido, kiekviename bioregione visada yra pagrindinė teritorija, kurioje gyvena dauguma rūšių. 

Iš šios teritorijos rūšys plinta į aplinkines teritorijas, bet tik dalis jų sugeba išlikti. Atrodo, kad šios sritys sudaro optimalias sąlygas rūšių išlikimui ir įvairovei, veikdamos kaip šaltinis, iš kurio biologinė įvairovė plinta į išorę.

Šios zonos yra nedidelės, tačiau jos, tikėtina, daro neproporcingai didelį poveikį regiono biologinei įvairovei, todėl išsaugojimo strategijos turėtų skirti pirmenybę jų apsaugai, priduria tyrėjai.

Gyvybės šaltiniai Žemėje

Naujame tyrime komanda ištyrė sausumos ir jūrų stuburinių, bestuburinių ir augalų erdvinę organizaciją – iš viso buvo ištirta daugiau nei 300 000 rūšių iš viso pasaulio. 

Atsižvelgiant į gyvybės formų įvairovę ir skirtingą ekologinę bei kultūrinę kiekvieno biologinio regiono istoriją, būtų galima tikėtis, kad rūšių pasiskirstymas kinta judant tarp regionų, tačiau visur buvo pastebėtas vienodas vaizdas.

Rezultatai rodo, kad bendras procesas, žinomas kaip aplinkos filtravimas, yra pagrindinis ekologijos principas, paaiškinantis rūšių pasiskirstymą, tačiau iki šiol nebuvo jokių empirinių įrodymų.

Pasak kitos tyrimo bendraautorės, profesorės Manuely Gonzales-Suarez, nepriklausomai nuo ribojančių veiksnių, tokių kaip karštis, šaltis, sausra ar druskingumas, rezultatas visada buvo tas pats: tik rūšys, gebančios prisitaikyti prie vietos sąlygų, įsikuria ir išlieka, sukuriant nuspėjamą gyvybės pasiskirstymą Žemėje.