Visata neįprastu būdu sukuria milžiniškas planetas: kas yra superjupiteriai

Jie gali pasiekti viršutinę dydžio ir masės ribą, kad vis dar būtų laikomi planetomis. Flatirono instituto (JAV) mokslininkai, remdamiesi modeliavimu, išsiaiškino, kaip gali atsirasti tokie didžiuliai pasauliai. 

Mokslininkai padarė išvadą, kad didžiulės dujinės planetos visoje visatoje dėl katastrofiškų susidūrimų viena su kita ir vėlesnių susijungimų gali virsti dar didesniais milžiniškais pasauliais, rašo „Space“.

Astronomai jau daugelį metų bando išsiaiškinti, kaip susiformuoja superjupiteriai. 

Ar jie gimė iš labai didelių dujų ir dulkių sankaupų ir iš pradžių tapo milžiniški, ar iš pradžių buvo maži, o paskui tapo milžiniški susijungę su kitais dujų milžinais?

Astronomai, naudodami kompiuterinius modelius, stebėjo kelių imituojamų žvaigždžių sistemų raidą, o tada modeliavimą palygino su tikrų dujinių milžinių masių ir orbitų matavimais. 

Mokslininkai nustatė, kad susidūrus dujinėms milžinėms gali susidaryti superjupiteriai, o tokių planetų orbitos yra tokios, kokias astronomai mato tikrovėje.

Masyviausių dujinių milžinių, kurios yra bent 5 kartus didesnės už Jupiterį, orbitos paprastai būna ilgos ir pailgos.

Tai rodo, kad kitose žvaigždžių sistemose šių planetų orbitos buvo paveiktos kitų pasaulių gravitacinio poveikio ir pasikeitė.

Jupiteris yra didžiausia Saulės sistemos planeta / Nuotrauka: NASA

Superjupiterių orbitos yra labiau ištęstos nei mažesnių, labiau į Jupiterį panašių dujinių milžinių, o tai rodo, kad jos susiformavo chaotiškesnėse žvaigždžių sistemose, kuriose buvo dažni didelio masto planetų susidūrimai.

Mažesnės dujinės milžinės tokiose žvaigždžių sistemose turi mažesnę tikimybę išlikti. Labiau tikėtina, kad jos bus išmestos iš žvaigždžių sistemos arba susijungs su kita dujine milžine, teigė mokslininkai.

Realioje visatoje didžiausi superjupiteriai dažniausiai skrieja aplink savo žvaigždes ilgomis, siauromis, ovaliomis orbitomis, ir tai yra panašu į modeliavime gautą klajojančių didžiulių planetų susidūrimų rezultatą. 

Pasak mokslininkų, to pakanka, kad būtų galima daryti prielaidą, jog dauguma superjupiterių susiformuoja per dviejų dujinių milžinių susidūrimus.

Verta paminėti, kad tyrime buvo atsižvelgta tik į superjupiterius, esančius arti savo žvaigždžių. 

Dabar mokslininkai nori išmatuoti tolimesnių planetų milžinių orbitas, kad išsiaiškintų, ar jos atsirado susidūrimo metu, ar gimė iš pradžių didžiulės toli nuo savo žvaigždės.

Šaltinis: focus.ua