Vladimiras Putinas palygino Ukrainos įsiveržimą į Kurską su žudynėmis mokykloje

V. Putinas pirmą kartą per beveik 20 metų apsilankė šioje mokykloje ir atidavė pagarbą aukoms prie memorialų, įskaitant kapines ir sunaikintos mokyklos vietą, kur čečėnų smogikai įkaitais paėmė daugiau nei 1 000 žmonių. 

Susitikdamas su motinomis, kurios per apsiaustį neteko vaikų, V. Putinas pareiškė, kad Rusijos priešai ir vėl bando destabilizuoti šalį, omenyje turėdamas Ukrainą.

„Lygiai taip pat, kaip kovojome su teroristais, šiandien turime kovoti su tais, kurie vykdo nusikaltimus Kursko srityje“, – tvirtino V. Putinas, kalbėdamas apie Ukrainos puolimą, prasidėjusį prieš dvi savaites.

„Tačiau lygiai taip pat, kaip pasiekėme savo tikslus kovoje su terorizmu, pasieksime šiuos tikslus ir šia kryptimi kovoje su neonaciais“, – pridūrė V. Putinas, sėdėdamas priešais tris moteris iš organizacijos „Beslano motinos“ (rus. Materi Beslana). „Mes neabejotinai nubausime nusikaltėlius, dėl to negali būti jokių abejonių“, – tikino jis.

Organizacija „Beslano motinos“ jau kurį laiką ragina atlikti objektyvų tyrimą dėl išpuolio ir Rusijos valdžios institucijų atsako.

2004 metų rugsėjo mėnesį vykdyta apgultis truko apie 50 valandų ir baigėsi susišaudymu, kai Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo pastatą po sprogimų mokyklos sporto salėje, kur buvo laikomi įkaitai. 

Apsiaustis Kaukazo regione Šiaurės Osetijoje buvo surengta tuo metu, kai vyko čečėnų separatistų, kuriuos V. Putinas vadino „teroristais“, sukilimas.

V. Putinas 1999 metų pabaigoje, likus kelioms savaitėms iki tapimo prezidentu, inicijavo didelį Rusijos puolimą siekiant numalšinti ginkluotą Čečėnijos siekį įgyti nepriklausomybę. 

Karas, nukreiptas prieš čečėnų sukilimą padėjo padidinti pradinį V. Putino populiarumą, tačiau 2019 metų pabaigoje jis apibūdino Beslano apsiaustį kaip „asmeninį skaudulį“, kurį jis nešiosis su savimi visą gyvenimą.

V. Putinas ir Kremlius anuomet buvo kritikuojami dėl reagavimo į šį išpuolį.