Vladimirui Putinui – 70 metų: septynios svarbiausios akimirkos, dėl kurių jis tapo toks, kokį žinome dabar

Užsiėmimai dziudo 1964 m.

Jaunasis Vladimiras, gimęs Leningrade, kuris vis dar buvo pažeistas 872 dienas trukusios apgulties Antrojo pasaulinio karo metais, mokykloje buvo įnirtingas ir kovingas berniukas – jo geriausias draugas prisiminė, kad „galėjo susimušti su bet kuo“, nes „nebijojo“.

Nepaisant to, nedideliam, bet niekšiškam jaunuoliui gatvės gaujų apimtame mieste prireikė pranašumo, ir būdamas 12 metų jis iš pradžių užsiėmė sambo – Rusijos kovos menu, o paskui – dziudo.

Jis buvo ryžtingas ir drausmingas, o sulaukęs 18 metų turėjo dziudo juodąjį diržą ir trečią vietą nacionalinėse jaunių varžybose.

Žinoma, nuo to laiko tai buvo naudojama kaip jo kruopščiai sukurta asmenybės dalis, tačiau tai taip pat patvirtino ankstyvą jo įsitikinimą, kad pavojingame pasaulyje reikia pasitikėti savimi, bet ir suvokti, kad, jo paties žodžiais tariant, vyksta neišvengiama kova: „Tu turi smogti pirmas, dar taip stipriai, kad priešininkas nepakiltų ant kojų.“

Prašymas KGB darbo 1968 m.

Apskritai žmonės vengė eiti į Litejnij prospektą 4, KGB politinės policijos būstinę Leningrade.

Stalino laikais tiek daug žmonių buvo perėję per būstinės tardymo kameras į gulago darbo stovyklas.

Sklandė skausmingas juokelis, kad vadinamasis „Didysis namas“ buvo aukščiausias pastatas Leningrade, nes iš jo rūsio buvo galima pamatyti Sibirą.

Nepaisydamas to, kai V. Putinui buvo 16 metų, jis įėjo į raudonu kilimu išklotą priėmimą ir paklausė prie stalo stovinčio gana sutrikusio pareigūno, kaip vaikinas galėtų prisijungti.

Jam buvo pasakyta, kad reikia baigti karinę tarnybą arba įgyti diplomą, todėl jis net paklausė, kuris laipsnis yra geriausias.

Teisė, jam buvo pasakyta, ir nuo to momento V. Putinas buvo pasiryžęs baigti teisę, o po to buvo atitinkamai įdarbintas.

V. Putinui, sumaniam gatvių mušeikai, KGB buvo didžiausia gauja mieste, siūlanti saugumą ir pažangą net tiems, kurie neturi partinių ryšių.

Tačiau tai taip pat reiškė galimybę pajudėti ir kažką nuveikti – kaip jis pats sakė apie paauglystėje žiūrėtus filmus apie šnipus, „vienas šnipas gali nulemti tūkstančių žmonių likimus“.

Jį supa minia 1989 m.

Nepaisant visų jo vilčių, V. Putino KGB karjera taip ir neįsibėgėjo. Jis buvo solidus darbuotojas, bet ne aukšto pilotažo.

Nepaisydamas to, jis nusprendė mokytis vokiečių kalbos ir dėl to 1985 m. buvo paskirtas į KGB ryšių biurą Drezdene.

Ten jis gyveno patogų emigrantų gyvenimą, tačiau 1989 m. lapkritį Rytų Vokietijos režimas pradėjo žlugti šokiruojančiu greičiu.

Gruodžio 5 d. minia apsupo Drezdeno KGB pastatą.

V. Putinas beviltiškai paskambino artimiausiai Raudonosios armijos įgulai prašydamas apsaugos, o jie bejėgiškai atsakė: „Be Maskvos įsakymo nieko negalime padaryti. O Maskva tyli.“

V. Putinas išmoko bijoti staigaus centrinės valdžios žlugimo ir pasiryžo niekada nebekartoti to, kas, jo manymu, buvo Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo klaida, nereaguoti greitai ir ryžtingai, kai susiduria su pasipriešinimu.

Tarpininkavimas programoje „Nafta maistui“ 1992 m.

V. Putinas vėliau paliko KGB, žlugus Sovietų Sąjungai, bet netrukus užsitikrino naujojo, reformuojamo, dabartinio Sankt Peterburgo mero derybininko postą.

Ekonomika atsidūrė ant laisvo kritimo bangos, o V. Putinas buvo įpareigotas sudaryti sandorį, kad padėtų miesto žmonėms išsiversti, 100 mln. dolerių vertės naftą ir metalą iškeisdamas į maistą.

Praktiškai niekas nematė maisto, ir, remiantis tyrimu, V. Putinas, jo draugai ir miesto gangsteriai įsidėjo pinigus į kišenę.

„Laukiniame 9-ajame dešimtmetyje“ V. Putinas greitai suprato, kad politinė įtaka yra piniginė prekė, o gangsteriai gali būti naudingi sąjungininkai.

Kai visi aplinkiniai pelnėsi iš savo pozicijų, kodėl jis neturėtų?

Invazija į Sakartvelą 2008 m.

Kai V. Putinas 2000 m. tapo Rusijos prezidentu, jis tikėjosi, kad pavyks sukurti teigiamus santykius su Vakarais – savo sąlygomis, įskaitant įtakos sferą visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Netrukus jis nusivylė, vėliau supyko, manydamas, kad Vakarai aktyviai bando izoliuoti ir sumenkinti Rusiją.

Kai Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis įsipareigojo savo šaliai prisijungti prie NATO, V. Putinas matė raudoną spalvą, o Sakartvelo bandymas susigrąžinti Rusijos remiamo atsiskyrusio Pietų Osetijos regiono kontrolę tapo dingstimi invazijai.

Per penkias dienas Rusijos pajėgos sugriovė Sakartvelo kariuomenę ir paskelbė M. Saakašvilį žeminančią taiką.

Vakarai buvo pasipiktinę, tačiau per metus JAV prezidentas Barackas Obama pasiūlė „atstatyti“ santykius su Rusija, o Maskvai netgi buvo suteikta teisė rengti 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą.

V. Putinui buvo aišku, kad tai gali pasiteisinti – silpni ir nepastovūs Vakarai pyks, bet galiausiai nusileis ryžtingos valios akivaizdoje.

Protestai Maskvoje 2011–2013 m.

Plačiai paplitęs ir patikimas įsitikinimas, kad 2011 m. Rusijos parlamento rinkimai buvo suklastoti, sukėlė protestus, kurie tik suaktyvėjo, kai V. Putinas paskelbė, kad 2012 m. sieks būti perrinktas.

Protestuotojai užpildė Maskvos aikštes. Dabar šis įvykis žinomas kaip „Bolotnajos protestai“, tai buvo didžiausia iki šiol V. Putino valdymo metu viešosios opozicijos išraiška.

Jo įsitikinimu, mitingus inicijavo, skatino ir vadovavo Vašingtonas, asmeniškai kaltindamas JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton.

V. Putinui tai buvo įrodymas, kad Vakarai eina tiesiai į jį ir kad iš tikrųjų jis dabar kariauja.

COVID-19 izoliacija 2020–2021 m.

Kai COVID-19 nusirito per visą pasaulį, V. Putinas pateko į izoliaciją, neįprastą net didžiausiems autokratams: visi, kurie su juo norėjo susitikti, buvo izoliuojami dviem savaitėms, o paskui turėjo pereiti koridoriumi, dezinfekuotu mikrobus naikinančia ultravioletine šviesa ir dezinfekavimo priemonėmis.

Per tą laiką sąjungininkų ir patarėjų, galinčių susidurti su V. Putinu, skaičius dramatiškai sumažėjo iki saujelės.

Atsidūręs mažiau alternatyvių nuomonių turinčiame rate ir beveik nematydamas savo šalies, V. Putinas, regis, „išmoko“, kad visos jo prielaidos buvo teisingos ir visi jo išankstiniai nusistatymai pagrįsti, o invazijos į Ukrainą sėklos buvo pasėtos.

alfa.lt