„Mes visada sakėme, kad tai gali įvykti 2029 m. Tačiau dabar yra kitų, kurie sako, kad tai gali įvykti jau 2028 m., o kai kurie karo istorikai net mano, kad mes praleidome paskutinę taikią vasarą“, – sakė jis.
Pistorius pridūrė, kad NATO šalių ginkluotosios pajėgos turi būti dar geriau aprūpintos galimiems kariniams veiksmams prieš Rusiją.
Taigi, nuo 2027 m. vidurio Vokietijoje bus pradėti atlikti kompleksiniai medicininiai tyrimai, siekiant nustatyti, kas gali būti pašauktas į tarnybą šalies nepaprastosios padėties atveju, paaiškino jis.
Berlynas palaipsniui formuos rezervą iš buvusių šauktinių, taip stiprindamas bendrą gynybinį pajėgumą, pabrėžė gynybos ministras.
Anksčiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merczas pareiškė, kad šalis turi prisiminti savo istorinę atsakomybę ir jėga užtikrinti taiką.
Jis pavadino taiką trapia. Gegužę pradėdamas eiti kanclerio pareigas, jis nurodė, kad jo vyriausybės prioritetas yra pertvarkyti šalies ginkluotąsias pajėgas į stipriausią armiją Europoje.
Merczas karo aukų atminimo dieną paragino užtikrinti taiką jėga.
Rugsėjo pabaigoje Merczas pareiškė, kad Vokietija gyvena sąlygomis, kurių negalima pavadinti nei karu, nei taika. Jis paminėjo „kasdienius sabotažus“, „bandymus išvesti iš rikiuotės duomenų centrus“ ir „kibernetines atakas“.
Vasarą Pistorius pareiškė, kad Vokietijos karinės pajėgos yra pasirengusios „žudyti Rusijos karius“, jei Rusija užpultų NATO šalį.
Jis pabrėžė, kad taika ir saugumas įmanomi tik esant stipriai pozicijai, o tikslas yra ne bauginimas, o pasirengimo gintis demonstravimas.
Rusijos valdžia atmeta bet kokius įtarimus dėl ketinimų pulti Europos šalis. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Rusija visada suprato konflikto su Europa pavojų, todėl iš anksto ėmėsi priemonių, kurios leis užtikrinti savo saugumą.
Pats Vladimiras Putinas pavadino pareiškimus apie Rusijos planus pulti NATO „neįtikėtina melu”, bet pažymėjo, kad yra pasirengęs atsakyti į Europos šalių militarizaciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą