Vokietijos darbdaviai ir profesinės sąjungos vieningai pasisako prieš rusiškų dujų boikotą

„Skubus embargo rusiškoms dujoms paskelbimas lemtų gamybos nuostolius, užsidarymus, pramonės lyginamojo svorio ekonomikoje kritimą ir ilgalaikį darbo vietų praradimą“, – pirmadienį bendrame pareiškime, kurį paskelbė naujienų agentūra DPA, pabrėžė Vokietijos darbdavių asociacijos BDA pirmininkas Raineris Dulgeris ir profesinių sąjungų konfederacijos DGB pirmininkas Reineris Hoffmannas.

Pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai Europos vadovai svarsto galimas naujas energetikos sankcijas Rusijai, pirmiausia jos naftos importo galimą embargą, po balandžio 7-osios sprendimo nuo rugpjūčio mėnesio uždrausti rusiškų akmens anglių tiekimo.

Ukrainos vadovybė seniai ragina ES tokiam žingsniui, nes pajamomis iš Rusijos energijos išteklių eksporto finansuojamas Maskvos vykdomas nepateisinamas ir neišprovokuotas karas prieš Ukrainą.

27 ES valstybės narės importu iš Rusijos patenkina apie 40 proc. gamtinių dujų ir apie 25 proc. naftos poreikio.

Pasak energetikos analitikų, be gamtinių dujų būtų sunkiausia apsieiti, nes didžioji jų dalis iš Rusijos tiekiama vamzdynais, o suskystintų gamtinių dujų (SGD), kurias galima atsigabent laivais, pasiūla yra ribota dėl didelės jų paklausos visame pasaulyje.

Vokietija, pagrindinis gamybos centras ir rusiškų dujų importuotoja, iki šiol priešinasi tiesioginiam jų tiekimo nutraukimui, tikindama, kad iki šių metų pabaigos planuoja atsisakyti rusiškos naftos, o iki 2024-ųjų vidurio – didžiosios dalies rusiškų dujų importo.

Europos Komisija yra numačiusi priemones, kaip iki metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų suvartojimą, daugiau jų importuojant vamzdynais iš Norvegijos ir Azerbaidžano, atsigabenant daugiau SGD, sparčiau įgyvendinant vėjo ir saulės energijos projektus.

Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė, kad „neatidėliotinas rusiškų dujų embargas sukeltų pavojų socialinei taikai Vokietijoje“.

Nepaisant plačiai taikomų ekonominių sankcijų Rusijos bankams ir asmenims, ES ir toliau kasdien Rusijai moka apie 780 mln. eurų už naftą ir dujas, nors ES vyriausybės smerkia karą Ukrainoje.

Dujoms daug lėšų skiria stiklo, metalų, keramikos ir cheminių medžiagų gamintojai. Pramonės pareigūnai teigia, kad daugeliu atvejų gamtinių dujų pakeisti per trumpą laiką būtų neįmanoma.

Analitikai pabrėžia, kad rusišką naftą būtų lengviau pakeisti nei dujas, tačiau boikotas vis tiek lemtų didesnes energijos kainas, kurios smogtų ES vartotojams, kurie ir taip susiduria su rekordine infliacija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama