Zelenskio tiesioginė kalba: "Blogiausi XX a. diktatoriai mėgo filmus - apie juos žinoma. Tačiau iš to, kas iš jų liko, svarbiausi yra šiurpūs dokumentiniai kino kronikos kadrai. Taip pat filmai, kurie metė iššūkį diktatoriams.
1939 m. rugsėjo 1 d. Kanuose turėjo prasidėti pirmasis festivalis, tačiau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Šešerius metus kinas kartu su visa žmonija buvo šio karo fronto linijoje.
Šešerius metus kinas kovojo už laisvę ir, deja, už diktatūrą. Grįžtant prie kino, galime pamatyti, kaip laisvė artėjo pergalės link. Ir kaip galiausiai tai neleido diktatoriams užkariauti žmonių širdžių.
Pakeliui buvo daug svarbių taškų, tačiau vis dėlto ryškiausias buvo 1940 m. Kai, priešingai nei antagonistas, pasaulis išvydo iš pažiūros nepastebimą vaikiną, kuris visai nepanašus į herojų, bet juo pasirodė esąs. Čarlio Čaplino "Didysis diktatorius" tada nesunaikino tikrojo - tikrojo diktatoriaus.
Tačiau jo dėka kinas nėra kvailas - kvailas visomis prasmėmis. Kinas kalbėjo - ir tai buvo būsimos laisvės pergalės balsas.
Jau tada, 1940 m., kai ekrane buvo rašoma: "Žmogaus neapykanta praeis, diktatoriai mirs, o valdžia, kurią jie atėmė iš žmonių, sugrįš žmonėms. Kol žmonės miršta, laisvė niekada nemirs..."
Mums reikia naujo Čaplino, kuris net ir dabar įrodytų, kad kinas nėra nebylus."
Paragino kino kūrėjus neignoruoti sunkios Ukrainos žmonių padėties
Prezidentas paragino kino kūrėjus neignoruoti sunkios Ukrainos žmonių padėties ir reaguoti į ją savo darbuose. Jis pabrėžė, kad laisvė nugalės tik tada, kai pagrindiniai pasaulio kinematografininkai nenutols nuo ukrainiečių kovos prieš Rusijos diktatūrą.
Zelenskis taip pat pacitavo keletą garsių citatų iš kitų klasikinių filmų, kad pagrindiniams kino pramonės atstovams paaiškintų karo Ukrainoje siaubo mastą.
Jis pacitavo pulkininko leitenanto Billo Kilgoro (vaidino Robertas Duvalis) žodžius, pasakytus 1979 m. Franciso Coppolos filme "Apokalipsė dabar" (Apocalypse Now). Personažas, kuris išsako pašaipius žodžius apie Vietnamo karo metu vykdytus civilių bombardavimus, simbolizuoja žmonijos išsigimimą karo metu.
Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai pajuto siaubingą šių garsiųjų filmo žodžių cinizmą, tačiau asmeniškai.
Be to, Zelenskis paaiškino, kad paprasti ukrainiečiai patiria tą patį, ką ir Gvidas iš Roberto Benigni filmo "Gyvenimas yra gražus". Pagal siužetą fašistinėje Italijoje į koncentracijos stovyklą su sūnumi patekęs žydas Gvidas nuolat sugalvoja sūnui žaidimą, kad šis nesuprastų, jog jiems gresia žūtis.
Santrauka: "Didysis diktatorius" buvo pirmasis Charlie Chaplino garsinis filmas. Šioje istorijoje Čaplinas vaidina ir savo šalyje viešpatavusį antisemitinį diktatorių Adenoidą Hunkelį, ir paprastą vaikiną kirpėją, vizualiai labai panašų į tironą.
Tam tikru momentu vaikinui per klaidą pavyksta atsidurti už diktatoriaus tribūnos ir jis staiga sako kalbą už laisvę, lygybę ir demokratiją, smerkdamas diktatoriaus režimo cinizmą, žiaurumą ir beprasmybę.
Filmas buvo rodomas 1940 m. JAV kino teatruose, kai Europoje jau antrus metus vyko Antrasis pasaulinis karas tarp nacistinės Vokietijos ir sąjungininkų, o SSRS tuo metu dar buvo sudariusi taiką su Hitlerio režimu.
Praėjus 24 metams po filmo premjeros, 1964 m. Čaplinas prisipažino, kad nebūtų išdrįsęs kurti tokio filmo, jei būtų žinojęs apie nacių koncentracijos stovyklų žiaurumo mastą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą