Žvaigždėlaivis ar asteroidas? Paskelbti mįslingo sprogimo virš Ramiojo vandenyno tyrimo rezultatai
2023 m. birželio pabaigoje didelė dalis pasaulio žiniasklaidos rašė apie garsiai nuskambėjusią Harvardo universiteto profesoriaus Avi Lebo ekspediciją į Manuso salą Ramiajame vandenyne, kur jo skaičiavimais 2014 m. sausio 8 d. į Žemės atmosferą įskriejo ir sprogo tarpžvaigždinės kilmės bolidas CNEOS 2014 (IM1).
Jei tai pasitvirtintų, tai būtų trečias atvejis, kai be 2017 m. prie Saulės atskriejusio asteroido Oumuamua ir 2019 m. Krymo astronomo atrastos Borisovo kometos stebimi į Saulės sistemą atklydę objektai iš tarpžvaigždinės erdvės.
Ekspedicijos metu komanda iš laivo „Silver Star" į vandenyno dugną nuleido galingą magnetą, kuriuo į paviršių buvo iškelta daugybė metalinių sferinių fragmentų, kaip spėjama, susidariusių bolidui sprogus.
A.Lebo reputacija mokslo pasaulyje yra nevienareikšmiška. Paskelbęs daugybę publikacijų kosmologijos problemų tema, pastaraisiais metais jis daugiau garsėja pareiškimais ir straipsniais, susijusiais su nežemiškos kilmės civilizacijų paieškomis, o dėl to daugelis kolegų, pirmiausia JAV, jį kaltina siekiant sensacijų ir kenkiant tradiciniams moksliniams metodams.
„Turint omeny didžiulį IM1 greitį ir anomalų jo medžiagos tvirtumą, jo šaltinis galėjo būti natūralios, kitokios kaip Saulės sistemoje sąlygos arba nežemiška technologinė civilizacija", tada pareiškė A.Lebas, pažadėjęs po kelių savaičių nuodugniai ištirti rastuosius rutuliukus ir paskelbti išsamias išvadas.
Praėjus 2 mėnesiams po ekspedicijos A.Lebas pažadą tesėjo ir paskelbė preliminarių tyrimų rezultatus straipsnyje, kurį žada publikuoti „prestižinis" recenzuojamas žurnalas, koks - kol kas nežinoma.
„Šukuojant" dugną magnetu iš 1,5- 2.2 km gylio buvoiškelta iš viso apie 700 sferinių 0,05 - 1,3 mm skersmens dalelių, iš kurių buvo tirtos 57. Jos „geriausiais pasaulyje instrumentais" buvo tiriamos keturiose laboratorijose - Harvardo universiteto, Kalifornijos universiteto Berklyje, firmos „Bruker Corporation" ir Papua Naujosios Gvinėjos technologijų universiteto.
Teritorijoje, kurioje, kaip spėjama, išsibarstė nuolaužos, buvo išskirti trys rajonai, kuriuose dalelių koncentracija buvo didžiausia. Buvo atlikta 47 dalelių iš šių sričių masių spektrometrija ir nustatyta akivaizdžiai Saulės sistemai nebūdinga penkių dalelių sudėtis.
Pasirodė, kad tose dalelėse trijų elementų - berilio (BE), lantano (La) ir urano (U) kiekis šimtus kartu viršija komponentų kiekį, būdingą įprastiems meteoritams (CI grupės chondritams).
„Elementų Be La U perteklius taip pat rodo lakiųjų elementų trūkumą, kurių būtų galima tikėtis atmosferoje sprogus nežemiškos kilmės objektui. Išmatuotas sunkiųjų elementų perteklius lyginant su chondritais CI stabiliai viršija Saulės sistemos standartus, o tai rodo, kad dalelės su Be La U susidarė už Saulės sistemos ribų, - teigia A.Lebas. - IM1 gimimo vieta galėtų būti diferencijuota egzoplanetos su geležies branduoliu ir magmos vandenynu pluta".
Mokslininkai konstatuoja, kad dalelių su elementų Be La U pertekliumi rasta kaip tik palei spėjamą bolido maršrutą, ir tokios anomalijos nenustatyta tiriant daleles, paimtas iš kontrolinių taškų šalia jo.
Kaip rašo straipsnio autoriai, Be La U perteklius nebūdingas paplitusių pramoninių lydinių ir natūralių Saulės sistemos meteoritų bei žinomų branduolinių bandymų skilimo produktų ir Žemės, Mėnulio arba Marso magmos sudėčiai.
Mokslininkų manymu, didelė berilio koncentracija galėjo susidaryti veikiant kosminei spinduliuotei jam ilgai keliaujant taržvaigždinėje erdvėje, o tai yra dar vienas argumentas, įrodantis jį susidarius už Saulės sistemos ribų.
Be to, didelis sunkiųjų elementų kiekis, įsitikinę mokslininkai, paaiškina didelį bolido struktūros tvirtumą, dėl kurios jis nesprogo atmosferoje dideliame aukštyje.
Pagal vieną versiją elementų Be La U perteklių taip pat galima aiškinti astrofizikams gerai žinomu vadinamuoju r procesu, kuris vyksta supernovų branduolių kolapso metu arba susiliejant neutroninėms žvaigždėms.
Egzotiškesnis aiškinimas - kad ši neįprasta sudėtis su beveik 1000 kartų didesniu urano kiekiu negu pagal Saulės sistemos standartą gali rodyti nežemišką technologinę kilmę. Toliau tiriant bolido fragmentus šios interpretacijos bus kritiškai išnagrinėtos.
Nepriklausomai nuo interpretacijos, tai yra istorinis įvykis, kai mokslininkai pirmą kartą išanalizavo stambaus objekto, patekusio į Žemę iš už Saulės sistemos ribų, medžiagą, mano A.Lebas.
Rašyti komentarą