Savo mokinius šimtais skaičiuojanti klaipėdietė mano, jog kai kuriems žmonėms sunkiau mokytis sekasi dėl baimės suklysti.
„Nuostata, kad negalima klysit, manau, yra numeris vienas. Tiesiog labai svarbu, kaip vaikas buvo auklėjamas, ar buvo galima klysti – ar tai buvo traktuojama kaip natūrali proceso dalis, ar tai yra kažkas, už ką baudžiama. Nes jeigu žmogus buvo baudžiamas už klaidas, tai jam labai sunku prabilti. nes neįmanoma prabilti iš karto be klaidų, reikia daug kartų padaryti klaidą, kad jos nebūtų“, – sakė sakė A. Domarkaitė-Sugintė.
Jai pačiai mokytis kalbų patinka ir sekasi, tai – moters gyvenimo aistra.
Anglų, rusų, portugalų, kinų, ukrainiečių, norvegų kalbų, taip pat ir gestų kalbos Agnė mokėsi vien dėl to, kad jai svarbu susikalbėti su žmonėmis, be to, viešint užsienyje ji pastebi, kad prabilus vietinių kalba šie keičia požiūrį į užsienietį.
„Aš labai noriu su žmonėmis susišnekėti (...) Užsienyje pastebėjau, kad kai aš kalbu vietinių kalba, žmogus pastebi, kad aš esu užsienietė, jam malonu, kad aš įdėjau pastangų, išmokau jų kalbą ir artumas atsiranda“, – sakė A. Domarkaitė-Sugintė.
Sunkiausiai jai sekėsi kinų kalba, kurios ji mokėsi Kinijoje: „Kol aš neperpratau to dainavimo, tai niekas manęs nesuprato, man buvo nepaprastai sunku.“
A. Domarkaitė-Sugintė taip pat pastebi, kad mokiniai dažnai naudojasi „Google translate“ kalbų vertimo programa – ji vertinga, tačiau vien ja pasitikėti nereikėtų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą