Į tinklalaidės filmavimą dviračiu atmynęs S. Ružinskas teigė, jog vien šis važiavimas puikiai įrodė, kad įvairios kliūtys – šio miesto dviratininkų kasdienybė.
„Jeigu vienam važiuoti – tai bet kur pravažiuosi, jeigu dar moki ir per bordiūrus šokinėti, tai – ne problema. Bet kai reikia vežimėlį tempti ar su cargo dviračiu važiuoti, tai prasideda problemos. Kai kuriose vietose nėra dviračių takų, arba tai „takai“, kur ir bordiūrai nėra nuleisti, tikrai nėra patogu važiuoti, nėra jungčių padaryta“, – pasakojo apie važiavimą S. Ružinskas.
Atvykęs jis dviratį paliko prirakintą prie metalinio ženklo, žyminčio požeminę infrastruktūrą, nes tinkamų stovų Klaipėdoje jis taip pat pasigenda, o tai, anot dviratininko, apsunkina gyvenimą miestiečio, kuris dviratį naudoja kasdieniams reikalams tvarkyti.
Bet ne tik infrastruktūros trūkumas sunkina dviračiais Klaipėdoje važinėjančių žmonių dalią – tai kitų eismo dalyvių kultūra.
„Važiuoti dviračiais viena juosta su autobusais tikrai nesaugu, nes jų vairuotojų kultūra nėra tokia, tarp jų yra tokių, kurie bando prispausti dviratininką prie krašto“, – kalbėjo S. Ružinskas.
Jis nesupranta, dėl ko žmonės vaikšto dviračių takais, kai šalia jų yra pėstiesiems skirti šaligatviai: „Čia iš tikrųjų yra kažkas negerai galvose. Galbūt trūksta policijos pastangų, kad kažkokios akcijos būtų vykdomos ir pėsčiųjų būtų tikrinami – jeigu yra taisyklės ir jų nesilaikoma, vadinasi, turi būti kontrolė.“
S. Ružinskas taip pat įvardijo dalykus, dėl kurių dviratininkai Klaipėdoje gali džiaugtis arba jų gali pavydėti kitų kraštų gyventojai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą