Istorikai Petrauskas ir Rakutis kviečia diskutuoti, kodėl lietuviai nepriima Klaipėdos?

(3)

Ar lietuviai iš tiesų priėmė Klaipėdą ir jos kraštą į savo kultūrinę šeimą? Ar tikrai be Mažosios Lietuvos šiandien nebūtume išsaugoję lietuvių kalbos? Kodėl Klaipėdoje mylima tik tai, kas lietuviška?

Šiais ir panašiais klausimais išskirtiniame renginyje klaipėdiečius kviečia diskutuoti garsūs istorikai Robertas Petrauskas ir profesorius Valdas Rakutis. Renginio metu taip pat bus pristatyta ir unikali fotografijų paroda, skirta architektūriniam Mažosios Lietuvos palikimui.

Diskusiją iššaukusios profesoriaus mintys

Spalio 21 d. (pirmadienį) „Švyturys Bhouse“ erdvėje du garsūs istorikai – prof. Valdas Rakutis ir Robertas Petrauskas kviečia klaipėdiečius kartu padiskutuoti kontraversiškai skambančia, tačiau itin aktualia tema „Kodėl lietuviai nepriima Klaipėdos?“. 

Kaip teigia renginio organizatoriai, temą atvirai diskusijai padiktavo profesoriaus Valdo Rakučio išsakytos mintys: „Jei lietuviai priimtų visą Memelio–Klaipėdos istoriją, mes labai praturtėtume žymiais žmonėmis, įvykiais ir dar daugeliu kitų aspektų. 

Skaudu matyti, kaip iki šiol nevertinami Memelio likučiai, koncentruojamasi tik į lietuviškąją miesto istoriją. Šio krašto istorija prasidėjo ne nuo Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos. 

Reikia vertinti, tausoti ir gerbti tai, kas išliko iš senųjų laikų, nepaisant, kad tuo metu kraštas nebuvo lietuviškas“, – teigia prof. V. Rakutis.

Kvies aktyviai diskutuoti visus atvykusius

Diskusijos su istorikais metu klausytojai bus kviečiami gyvai ar virtualiai užduoti klausimus abiem istorikams.

Kaip teigia istorikas Robertas Petrauskas, šiame renginyje bus siekiama kuo labiau įtraukti susirinkusią publiką bei išgirsti nuoširdžią poziciją aktualia tema.

„Šiame renginyje tikrai nebus monologo. Norime kuo labiau įtraukti kiekvieną atvykusį išsakyti savo mintis ir požiūrį, užvesti aktyvią diskusiją. 

Tai yra labai aktuali tema ir ja būtina diskutuoti. Klaipėdos krašto ir apskritai Mažosios Lietuvos indelis į Lietuvos raidą yra didžiulis, todėl šis kraštas, jo šimtametė kultūra ir istorinis palikimas nusipelno žymiai pagarbesnio požiūrio, nei mes jam rodome šiuo metu“, – teigia istorikas ir rašytojas R. Petrauskas.

Fotografijų parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ pristatymas

Diskusijos „Kodėl lietuviai nepriima Klaipėdos?“ metu vyks ir unikalios fotografijų parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ pristatymas. Tai projektas apie išlikusius, bet nykstančius raudonų plytų pastatus Klaipėdos krašte.

Kaip teigia parodos iniciatorė ir viešosios įstaigos „Raudonos plytos“ direktorė Edita Valinčienė, „raudonų plytų pastatai Klaipėdos krašte geriausiai atpažįstami kirtus buvusią Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto sieną, kuomet medinius žemaitiškus namus ir pastatus keičia kūriniai, raudonų plytų. Tai daugiausia visuomeninės paskirties pastatai: mokyklos, evangelikų liuteronų bažnyčios ir jų pastatų ansambliai, paštai, traukinių stotys. 

Deja, nors ir išlikę, bet jie šiuo metu nyksta, nors kai kurie yra privatizuoti.“

Praėjusių metų vasarą ir rudenį 6 savanoriai fotografai sutiko skirti savo laiką ir talentus šių pastatų meniniam įamžinimui.  

Po pristatymo „Švyturys Bhouse“ erdvėje, paroda „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“  vėliau keliaus per skirtingas Klaipėdos miesto vietas: bus eksponuojama Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakultete, Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje ir kitose reprezentacinėse uostamiesčio erdvėse.

Į diskusiją „Kodėl lietuviai nepriima Klaipėdos?“ ir parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ pristatymą klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami spalio 21 d. (pirmadienį) 18 val. „Švyturys Bhouse“ erdvėje (Kulių Vartų g. 7, 2 aukštas). Dalyvavimas renginyje – nemokamas. Vietų skaičius ribotas, vietos nerezervuojamos.

Šiuo renginiu oficialiai finišuos daugiau nei penkis mėnesius trukęs šiemetinis „Liuteroniškos kultūros dienų“ renginių ciklas Vakarų Lietuvoje.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder