Baroti galerijoje - Vido Poškaus tapybos ir piešinių paroda „Mergaitės, pasiaukojusios drakonui, vandens žaidimai“

Tai savotiška to paties sezono antroji sesija. Vaidina tie patys pagrindiniai personažai: karalius, karalienė, karaliūnas ir keli karaliukai.

Bet įvykiai – visai kiti.

Jeigu pirmojoje dalyje buvo matuojami nauji drabužiai, jie rodyti liaudžiai, tai šiuo atveju autorius gilinosi į monarchinio intymumo problematiką. Leitmotyvas yra Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo Vazos ir jo pirmosios sutuoktinės Cecilijos Renatos maudynės Merkio upėje.

Įsimintiną įvykį savo dešimties eilėraščių cikle prieš keturis šimtus metų netiesiogiai yra apdainavęs Sarmatų Horacijus – Motiejus Kazimieras Sarbievijus.

Situacija labai žmogiška – karštą vasaros dieną pietinės Lietuvos smėlynuose po elnių, stirnų, briedžių ir šernų gainiojimo (stumbrai ir taurai jau yra sumedžioti) savo nuogus suprakaitavusius kūnus į šaltus Merkio vandenis įmerkia mėlyno kraujo atstovai.

Toks, visiškai žemiškas veiksmas, jis tarsi nukarūnuoja Dievo pateptuosius ir elekciniame seime išrinktuosius (primintina, kad Respublikoje sostas būdavo renkamas, o ne paveldimas). Panašų persikūnijimą kadaise regėjo Anderseno pasakos minia, susidūrusi su „naujais karaliaus drabužiais“. Vladislovo ir Cecilijos Renatos atveju viską patiria drakonui pasiaukojusios mergaitės. Tragedija artėja, nes karaliai irgi tampa žmonėmis.

Kaip galima spręsti iš aukščiau esančio pasakojimo, V. Poškaus tapybos ir piešinių inspiracijos šaltiniais yra visokiausi tekstai. Jie gali būti perskaityti arba paties parašyti. Kartais prasilenkiantys su tikrove, neretai įtakoti realių faktų.

Dailininkas juos vizualiai interpretuoja, kurdamas dar kitokias istorijas. Literatūrinis tapybos ir piešinių pradas yra nekvestionuojamas.

Tad apie ką ši paroda? Ji yra apie mergaites, pamačiusias besimaudantį karalių ir taip pasiaukojusias drakonui.

Vidas Poškus

Gimė 1977 m. Alytuje

1995–2001 m. studijavo dailės istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje.

2007 m. apsigynė humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Tema – „Antikos atgaivinimo problema Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso mene“.

Šiuo metu dirba Vilniaus dailės akademijos muziejuje.

Yra kelių knygų autorius.

Paroda Baroti galerijoje veiks iki  gegužės 8 d.

Parodos atidarymas  balandžio 12 d. (penktadienį) 18 val.