Dainų diena - tai nežmoniškas energijos pliūpsnis

Į Vingio parką šią dieną pro visus įmanomus įėjimus suplauks minios, susirenkančios išgyventi to, kas kaip prisiminimas liks visam gyvenimui: specialiai Dainų dienai pastatytoje parko estradoje 12 tūkst. atlikėjų dainuos apie šimtmetį gyvybės. Dainų dienos vakarą Karaliaus Mindaugo Karūnavimo dieną 21 val. pradės Lietuvos Respublikos himnas - Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

Daina pasakos istoriją

"Šimtmetis - kaip istorijos laikotarpis, ir šimtmetis - tarsi nesibaigianti daina, kurios žodžiai - mūsų valstybės ir mūsų kultūros istorija, ryškiai atsispindinti ir šimtametėje Dainų šventės tradicijoje.

Daina - kertinis ir nepakeičiamas šios tradicijos žodis, į kurį susitelkia Dainų dienos kūrėjai, šventės programą sudarę iš svarbiausių ir skambiausių kūrinių, liudijančių kintantį laiką ir dainavimo kultūros kelią, įprasminančių mus - dainuojančią, kūrybingą tautą, skirtingais balsais atliepiančią tuos pačius dainos žodžius.

Šimtmečio Dainų dienoje daina atsivers ne tik dalyvių ir žiūrovų balsais. Daina čia taps pasakotoja, klausytoja ir pašnekove, daina čia mąstys, kalbės, jaudinsis, ruošis ir klausysis mūsų, prabylančių ir nutylančių bendrystėje.

Daina čia taps pasakotoja, klausytoja ir pašnekove, daina čia mąstys, kalbės, jaudinsis, ruošis ir klausysis mūsų, prabylančių ir nutylančių bendrystėje.

Dainos balsas ir mūsų žodžiai apie ją, mūsų tyla ir dainos žodžiai apie mus - 2024 m. Dainų dienoje visa taps vieniu, kaip ir žaliuojanti giria, žemę sujungianti su dangumi", - rašoma Dainų šventės pranešime spaudai.

Bilietų nereikia

Pasak LR kultūros ministro Simono Kairio, Dainų šventė pirmiausia yra apie bendrystę ir atspindi lietuvybės suvokimą. "Tai, kas artėja, bus vienkartinis įvykis mūsų visų gyvenime.

Dainų šventės tradicija užgimė prieš šimtmetį, 1924-aisiais, Kaune, kai tuometinis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis pakvietė lietuvius kartu sugiedoti himną", - renginio svarbą pažymėjo LR kultūros ministras.

S. Kairys ragino kartu minėti Dainų šventės šimtmetį, primindamas, jog liepos 6-ąją norint atvykti į Vingio parke vyksiančią Dainų dieną bilieto nereikia - svarbiausia yra lietuvybės suvokimas ir noras būti kartu.

Į Dainų šventę pavyko pakviesti iškiliausius šalies kompozitorius, scenografus, režisierius.

Šventėje aktyviai dalyvaus ir per du tūkstančius pasaulio lietuvių iš 21 užsienio šalies.

Daina padiktavo temą

Dainų dienos kūrybinės grupės meno vadovas, ilgametis choro „Aukuras“ vadovas, chorvedys iš Klaipėdos Alfonsas Vildžiūnas prisipažino, jog dar nesijaudina prieš išskirtinį įvykį, nes visą laiką užima įvairūs organizaciniai rūpesčiai.

„Vakarų ekspresui“ klaipėdietis papasakojo, kaip gimė Dainų dienos koncepcija ir kas lėmė jos repertuarą, su kokiais iššūkiais ir sunkumais teko susidurti ją organizuojant.

Kaip gimė finalinio 100-metį mininčios Dainų šventės koncerto - Dainų dienos koncepcija?

Laimėjau konkursą organizuoti Dainų dieną 2022 metais, bet prasidėjo pandemija ir visos šventės buvo panaikintos. Šventė perkelta į 2024 metus, o nauja komanda jau nebuvo renkama.

Tačiau, atsižvelgus į išskirtinę sukaktį, teko iš esmės keisti renginio koncepciją ir scenarijų.

Ją rengiant iš pradžių konsultavo režisierius Valentinas Masalskis, vėliau jis perleido tas pareigas režisieriui Daliui Abariui. Prie mūsų komandos prisijungė scenaristas Mindaugas Nastaravičius.

Iš pradžių galvojome pažvelgti į Dainų šventės istoriją chronologiškai, tačiau daina „Kad giria žaliuotų“ padiktavo ekologijos leitmotyvą.

Iš pradžių galvojome pažvelgti į Dainų šventės istoriją chronologiškai, tačiau daina „Kad giria žaliuotų“ padiktavo ekologijos leitmotyvą.

Juk ekologija - tai ne tik gamta, bet ir kultūra, ir žmogus. Apie tai mąstant gimė keturios renginio dalys: vanduo, žemė, miškas, namai. Pagal šias temas jau rinkome repertuarą.

Kokie kriterijai lėmė repertuaro pasirinkimą?

Repertuarą sudarinėjome atsižvelgdami, kad būtų ir klasikos, ir šiuolaikinių kūrinių. Užsakėme ir keletą visiškai naujų dainų.

Vaclovas Augustinas parašė kūrinį finalinei daliai. Profesorius Vytautas Miškinis savo kūrinį kameriniam chorui „Neišeik, Saulala“ pritaikė Dainų šventei, įtraukdamas skudučius, birbynes, kankles.

Liaudis mėgsta popmuziką, tačiau chorams atlikti popmuziką yra iššūkis. Gerai, kai popkūrinys rašomas chorui, kaip Gintauto Abariaus „Palaimink, Dieve, mus“.

Liaudis mėgsta popmuziką, tačiau chorams ją atlikti yra iššūkis.

O jeigu kūrinys chorui perdaromas iš dainos, parašytos solistui - ne visada pavyksta. Tikrai sunku surasti tinkamą kūrinį.

Mes pasirinkome Kristupo Bubnelio „Vienam Pasaulyje“, Lino Adomaičio „Vandenynai“. Šios dainos tinka ir patinka chorams, L. Adomaitis dar padainuos ir solo.

Programą paįvairina lietuvių liaudies dainos. Kęstutis Daugirdas pritaikė Dainų šventei liaudies dainas „Leliumai, oi kas vaikščiojo“, „Užaugo liepa“.

Paskutinėje Dainų dienos dalyje skambės mūsų Aukso fondo dainos: „Tėvyne mūsų“, „Dainų dainelės“, „Mūsų dienos kaip šventė“ ir kt.

Dainų dienos programoje - keturios dalys, finalas. Kiek ji truks?

Iš tiesų, keitėsi ir pati šventės eiga. Iš pradžių buvo numatyta, kad Dainų dienos koncertas baigsis 9 val. vakaro su Lietuvos Respublikos himnu.

Bet toks griežtas įsipareigojimas mums pasirodė itin keblus. Masiniame renginyje sunku stovėti su chronometru. Jeigu, pavyzdžiui, žiūrovai šauktų pakartoti kokią dainą - jau negalėtume to daryti. O jeigu užskubėtume, tai kaip likviduoti laiko perteklių?

Todėl buvo nuspręsta renginį pradėti 9 val. vakaro visiems kartu giedant Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir dainuoti iš širdies iki vidurnakčio. O kodėl ne? Pažiūrėjome, kad ir latviai, estai švenčia iki paryčių ir niekas nesiskundžia. Autobusai važiuos, namo visi grįžti galės.

Dainų šventei 100 metų - vieną kartą gyvenime. Dalyvaus 12 tūkstančių dainininkų. Kokių savybių reikia dirbant su tokia mase?

Nėra lengva. Reikia tam vidinio nusiteikimo, stiprios valios.

Žinoma, reikia dar ir mokėti parodyti.

Parodyti ką?

Kai dirbi su savo choru, tai gali pasakyti: „Darykite taip ar taip“, o kai dirbi su mase - nepasakysi, turi parodyti veidu, rankomis, taip, kad suprastų. Tai nėra lengva.

Reikia sugebėti užmegzti kontaktą. Jeigu tą kontaktą užmezgi - tai energija, kurią gauni iš tokio kiekio dainininkų, yra „ojajai...“ Nežmoniškas pliūpsnis energijos!

Iš viso koncerte skambės 32 kūriniai, juos diriguos skirtingi dirigentai. Aš diriguosiu du kūrinius, tarp jų ir Lietuvos himną.

Noriu pažymėti, kad „Tautišką giesmę“ chorai dainuos vienu balsu, kad ir šventės žiūrovai lengvai prisijungtų. Tegu skamba daina!