Pokario kartos augo jau naujoje dirvoje. Be Raudonojo ir Baltojo švyturių magijos.
Bičiuliai, atėjo laikas dar vienam Švyturių metų 2024 etapui: nemokamoms, pažintinėms ekskursijoms, lankant senųjų Mėmelio (Klaipėdos) švyturių atminties vietas.
Mums bus sudarytos išskirtinės sąlygos susipažinti su pirmojo švyturio lopšiu: griežtai saugoma, uždara teritorija.
Išgirsite pasakojimus, kuriuos lydės kruopščiai iš įvairių muziejų, privačių kolekcininkų rinkinių atrinkta ikonografija, brėžiniai, žemėlapiai.
Spalio 5 d., šeštadienis ir spalio 6 d., sekmadienis. Susitikimo vieta: Pirmoji Melnragė, Burių g., miesto autobusų Nr. 6* apsisukimo aikštelė (žr. komentarą). Išlipti reikia Švyturio stotelėje (vykstant didžiaisiais, ne mikroautobusais, pažymėtais 6 numeriu).
Spalio-lapkričio mėnesiais laukia net septynios ekskursijos. Visos jos vyks savaitgaliais, pradžia – 13 val. Trukmė – apie 2 val.
Lankysimės autentiškoje senojo, Raudonojo švyturio vietoje ant kopos, kur jis buvo susprogdintas 1945 m. sausį.
Palyginsime, kaip ši vieta atrodo dabar, ir kaip – prieš karą, kuomet klaipėdiečiai karietomis, tramvajumi atvykdavo prie švyturio. Ir vaikščiodavo pamariu, pajūriu. Tai buvo graži, miestietiška savotiškos kultūrinės programos dalis.
Deja, bet į dabartinį, 1953 m. statytą švyturį bent jau kol kas įkopti ir pasigrožėti uosto vartų panorama neįmanoma: vyksta objekto remonto darbai.
Bet mes pateksime į uždarą švyturio komplekso teritoriją! Ant reliktinės kopos, kurią vieni vadina XVIII a. gynybiniu ravelinu.
Patyrinėsime. Nusikelsime į prieškarį, kai čia stovėjo išskirtinės išvaizdos, šachmatų lentos kombinacija nudažytas Raudonasis švyturys (1796-1445).
Kitas kelionės tikslas – šiaurinis molas, kurio pabaigoje stovėjo ikoninis Baltasis švyturys (1884-1945).
Visai neužilgo, gruodžio 16-ąją, šis dabar jau tik atvirukuose ir nuotraukose išlikęs Klaipėdos simbolis švęs savo 140-ąjį gimtadienį.
Parodysiu, kur jis stovėjo. Išvysite autentiškas, XIX a. molo konstrukcijas. Spalvingai, bet koncentruotai vaizdų dėka atskleisiu, kokią didžiulę reikšmę minėtas švyturys turėjo mūsų jūrinei valstybei.
O dar... Pabandysime rasti tikslią vietą, kurioje stovėjo mažai kam žinomas, trečiasis Melnragės švyturys. Rūko švyturys. Nautofonas.
Šį šeštadienį ir sekmadienį, pavadinkime, laukia pilotinės, bandomosios ekskursijos, kurios galbūt tuo įdomios, jog ir man pačiam bus iššūkis patikrinti, ar užgimusi idėja ras kelią į jūsų širdis.
Rengti ekskursijas ten, kur nieko nebeliko... Kur griežtai saugomos teritorijos... To dar nesu daręs.
Taigi, norintys prasmingai praleisti dvejetą valandų mūsų nuostabiame pajūryje, o po ekskursijos – tiesiog pasimėgaujant jodo prisotintu oru pasivaikščioti Baltijos pakrante, prisijunkite!
Švyturių metų daugiau niekada nebebus, tad ir tokių ekskursijų – galimai taip pat. Proga yra, belieka ja pasinaudoti.
Iš anksto perspėju, jog prie pagrindinio švyturio galios tam tikri draudimai bei ribojimai, apie kuriuos pasakysiu vietoje. Intriguoja, kokie? Kažkas slapto?
Pamatysite...
Apie kitas ekskursijas bus pranešta atskirai. Dabar – pirmosios, intriguojančios dėl netikėtumo efekto.
Jokių išankstinių registracijų.
Pasirūpinkite šilta apranga, termosu karšto gėrimo ir gera nuotaika.
Galbūt pavyks pasėti naujos kolektyvinės atminties sėklas, iš kurių išaugs Klaipėdos marinistinių objektų pažinimo medžiai. O gal...
Gal ir svajonė apie atstatytą Baltąjį švyturį išsipildys.
Kuo dažniau apie tai kalbėsime, kuo daugiau žmonių prisilies prie jo istorijos, tuo svaresni argumentai skries į Vilnių, valdžios koridorius.
IKI PASIMATYMO!
* Nr. 6 autobuso grafikus galima rasti čia https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/6/a-b
Ekskursijų ciklas – projekto "Mūsų švyturiai - jūrinės kultūros ambasadoriai" dalis. Projektą dalinai finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Iliustracijai panaudoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Švyturių metams 2024 išleistų atvirukų fragmentai.
Rašyti komentarą