© Kurpaitė
Denisas Nikitenka: Šioje parodoje eksponuojama daugiau nei aštuoniasdešimt Baltojo švyturio atvaizdų
Nuotraukoje – vienas iš parodos eksponatų: itin retas suvenyras su Baltuoju švyturiu (Roko Borusevičiaus asmeninė kolekcija).
Gležnutė, vos 57 g sverianti porcelianinė kurpaitė iš prieškario laikų.
Apsilankę išvysite ir jai kompaniją palaikantį storulį, stiklinį dokumentų prispaudėją su Raudonuoju švyturiu. Ir daugybę kitų reliktų.
Parodą kūrėme iš visos širdies negailėdami nei laiko, nei jėgų. Gal todėl atsiliepimai apie ją yra patys šilčiausi.
Taip dažniausiai ir apibūdinama.
Šilta. Jauki. Kaip tie švyturiai, kai į juos žiūri iš tamsios jūros vandenų: dvekiantys namų šiluma ir jaukumu.
Uostamiesčiams savitumo teikė laivybos ženklai. Vieni matomi tik dieną, kiti – naktį.
Stovintys ant kranto ar plūduriuojantys vandenyje rodė laivams kelią, informavo apie laivybos sąlygas.
Aukščiausi iš jų ir miesto siluete labiausiai į akis krintantys buvo švyturiai.
Tai ne tik technikos įrenginiai, bet ir populiariausi vietovės simboliai, turistų lankomos vietos. Jie vaizduojami meno kūriniuose, buvo mėgstamiausi fotografų objektai.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatoma paroda sudaryta iš kelių dalių. Pirmoje dalyje glaustai papasakota Klaipėdos uosto švyturio istorija.
Ją atspindi graviūros, piešiniai, žemėlapiai iš Lietuvos jūrų muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V.) archyvo, Aido Jurkšto, Dariaus Kubilo rinkinių.
Parodą papildo Lietuvos jūrų muziejaus sukurtos virtualios parodos „Kodėl Klaipėdos krašte atsirado švyturiai?“ medžiaga.
Antroje dalyje „Baltasis švyturys – atvirukų leidėjų numylėtinis“ yra unikali galimybė susipažinti su mano, Švyturių metų 2024 iniciatoriaus, sukauptu gausiu atvirukų rinkiniu.
Šioje parodoje eksponuojama daugiau nei aštuoniasdešimt Baltojo švyturio atvaizdų iš minėtos kolekcijos.
Pasikartosiu, kad Baltasis švyturys klaipėdiečiams buvo toks pat svarbus kaip vilniečiams Gedimino pilies bokštas.
Trečioje dalyje pristatomi švyturių atvaizdais pažymėti dokumentai, leidiniai, banknotai, pašto ženklai, suvenyrai ir kt. iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Lietuvos jūrų muziejaus, Pinigų muziejaus rinkinių, kuriuos praturtina eksponatai iš Vido Stonkaus, Roko Borusevičiaus ir mano privačių kolekcijų.
Parodos pavadinimas nėra atsitiktinis – jis ragina tyrinėti, pažinti gimtąjį kraštą ir dalintis atradimo džiaugsmu kviečiant susitikti prie švyturio…
Paroda muziejuje veiks iki spalio 26 d.
Parodos lankymas mokamas (reikia įsigyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bilietą).
* Gatvė Didžiosios Vandens pavadinimą gavo ne šiaip: ten tekėjo buvo Senoji Dangė.
Dar įdomiau: greta esančiame Dienovidžio skvere (mažai, kas žino jo pavadinimą... )
archeologai rado ir uosto likučius.
Rašyti komentarą