Koncerto organizatorė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė sakė, kad Agotos ir Kristijono Lučinsko pasirodyme skambėjo Lietuvos nacionalinės kultūros premijos laureato Vlado Braziūno bei poetės Stasės Lygutaitės-Bucevičienės eilės, kurias Agota pavertė dainomis, o Kristijonas apipavidalino birbynės ir elektronikos garsais.
Bardas Jonas Baltokas dalinosi, kad jį nustebino emocinis koncerto pobūdis ir į jį susirinkusių žmonių gausa.
„Kadangi aš pats muzikantas, technine muzikos puse mane sunku nustebinti. Tačiau esu ištikimas folkloro gerbėjas. Kiekvieną kartą, kai išgirstu Agotą kankliuojant - širdis sudreba. Matyt, kabina seniausius mano genus.
Tarsi mantra kartojami žodžiai ir ritmai įvedė klausytojus į transą: nuo tamsos iki visiško sielos lengvumo. Koncertas buvo sodrus, o po jo jaučiausi apsivalęs ir įkvėptas“, - pasakojo J. Baltokas.
Muzikos pedagogė, vargonininkė Gražina Ribokaitė džiaugėsi ypatinga muzikos ir erdvės darna.
"Šitas instrumentinis kanklių ir birbynės duetas, papildytas elektroninės muzikos įvairiausiais momentais, ypatingai suskambėjo būtent Skulptūrų parko atviroje erdvėje. Tas apvalus žiūrovų susodinimas rato principu, scenos pakylos nebuvimas leido vieniems kitus regėti, bet tuo pačiu ir visiškai nugrimzti į muziką.
Sielą ramino galimybė pakelti galvą į tą beribį dangų, kurį remia šimtamečiai medžiai, medžių šnarėjimas, tos tylios gamtos suvokimas.
G. Ribokaitė akcentavo, kad skambėjusi A. Zdanavičiūtės ir K. Lučinsko muzika nekėlė nereikalingo triukšmo ir jausenų, neardė žmogaus sąlyčio su gamta ir jos pajautimo, o galvos pakėlimas į dangų leido atsitraukti nuo bėgimo ir dienos darbų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą