„Į jūrą visa Lietuva“: kviečia jubiliejinė Jūros šventė

Anot Savivaldybės VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovės Eglės Šulskės, pagrindinė Jūros šventės misija - prie jūros pakviesti visą Lietuvą. Todėl šventei, kuri kasmet garbingai saugo devynis dešimtmečius puoselėtas tradicijas, programos elementus, pasirinktas 1934 metais įvykusios pirmosios Jūros šventės šūkis - „Į jūrą visa Lietuva“.

Himnas Jūros šventei

Jūros šventės legendą ir istoriją kuriame sau, Lietuvai ir pasauliui. Ruošdamiesi šių metų šventei norėjome sukurti kažką, kas liktų ateities kartoms. Taip gimė idėja sukurti šventės himną, kurio kūrybos procesas buvo patikėtas aktoriui, solistui, kompozitoriui ir atlikėjui Virginijui Pupšiui", - sakė E. Šulskė.

V. Pupšys kartu su žinoma klaipėdiečių kompanija sukūrė jūrai ir Klaipėdai dedikuotą himną „Aš namie“.

„Himnui sukurti reikia turėti du komponentus - plunksną ir vyno taurę, tada viskas liejasi laisvai. Esu prikūręs masę dainų ir man nebuvo sunku tai padaryti. Tik dažniausiai į priekį mane vesdavo eilėraštis, kurio įkvėptas kurdavau muziką.

O dabar buvo atvirkštinis variantas: reikėjo parašyti tekstą jau sugalvotai melodijai, kurią sugalvojo Gintas Litinskas. Labai stengiausi, kad tai nebūtų banalu, jog nesumenkinčiau mūsų didingo miesto orumo“, - dalinosi V. Pupšys.

Klaipėdos uosto dovanos

Pagrindinės šventės partnerės - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas tikisi, kad ateinantį savaitgalį Klaipėda tikrai taps Lietuvos sostine, o renginių gausa pripildytas miestas oš taip, kaip ošia jūra. A. Latakas teigė, kad šiemet šventės atidarymą papuoš išskirtinė eisena, kurioje gros penki orkestrai bei dalyvaus daugiau nei 50 kolektyvų.

„Klaipėdos uostas pirmąjį Jūros šventės vakarą, liepos 26-ąją, susirinkusiems į Kruizinių laivų terminalą dovanos specialų muzikinį projektą “Vienmečiai: Algimantui Raudonikiui ir Jūros šventei 90„.

Gražiausias A. Raudonikio dainas jūrai ir kiekvienam brangias melodijas atliks aštuoni žinomi Lietuvos estrados dainininkai. Programos pagrindiniu akcentu taps legendinės grupės “Hiperbolė„ koncertas bei Silvestro Belt pasirodymas. Vakarą Kruizinių laivų terminale baigs Dj Vladas“, - sakė A. Latakas.

Šeštadienį Uosto direkcija kvies į jau 14-ą kartą organizuojamas gilias tradicijas turinčias „Drakonų“ valčių lenktynes. Jos šiemet grįžta atsinaujinusios. Dalyvių ir žiūrovų laukia nauja vieta, naujas ir, tikimasi, dar labiau įtraukus varžybų organizavimo modelis.

Danės upėje 500 metrų distancijoje dėl Uosto direkcijos taurės ir geriausiųjų vardo besikausiančias komandas kviečiama palaikyti kitame upės krante esančiame Danės skvere. Siekiant sukurti žiūrovus labiau įtraukiančią atmosferą, kuri leistų dar stipriau pajausti varžybų dalyvių azartą, „Drakonų“ lenktynėse šiemet vienu metu, planuojama, startuos ne dvi, bet trys valtys.

Kitoks šventės atidarymas

Jūros šventės atidarymo renginį ruošianti režisierė Rūta Bunikytė kurdama scenarijų rėmėsi 1934 metų akcentais, kurie išliko tradicijoje iki šių dienų.

„Istorinei plotmei norėjosi duoti poetinę dramaturgiją, kaip antrąją liniją, ir joje pagrindinis veikėjas yra žmogus - kiekvienas iš mūsų. Bus kuriamas poetinis videosiužetas apie žmogų, kuris pirmą kartą įdėjo koją į jūrą, pirmą kartą ją palietęs, pajuto meilę jai, susipažino su jos unikalumu, išmoko su ja draugauti ir finale patyrė pagarbą jai. Visa tai sujungs istoriniai akcentai ir faktai“, - pasakojo R. Bunikytė.

Ekskursijos po konteinerių terminalą

Klaipėdos konteinerių terminalas, šiemet švenčiantis savo 30-mečio jubiliejų, parengė dvi dovanas miestui: ekskursijas po konteinerių terminalą ir apžiūros žiūronus. Anot terminalo vadovo Vaidoto Šileikos, susidomėjimas ekskursijomis buvo toks didelis, kad visos vietos jau užimtos.

„Bendrovė turi tradiciją savo sukaktis įprasminti simbolinėmis dovanomis miestui. Šiemet tokia taps ant pietinio molo iškilsiantis apžiūros žiūronas. Jis jau bus prieinamas nuo kito ketvirtadienio penktos valandos vakaro. Tikimės, kad tai taps papildomu uostamiesčio traukos centru“, - sakė V. Šileika.

Šokančių fontanų pasirodymuose - istorinė retroperspektyva

Šventės metu Jono kalnelyje bus surengti šokančių fontanų pasirodymai kartu su 50 šokėjų grupe. Renginio režisierė Eglė Miškinytė atviravo, kad buvo iššūkis sukurti dar įspūdingesnį šou, nei yra buvę iki šiol. Jame atspindės skirtingi Jūros šventės istoriniai laikmečiai.

„Fontanų pasirodymų metu bus atspindėti keturi istoriniai laikmečiai, kuriais gyvavo Jūros šventė. Juos lydės gyvi žmonių atsiminimai bei liudijimai skirtingomis tarmėmis. Muziką pasirodymui net iš dviejų kartų kūrė Žilvinas Liūlys. Didelis iššūkis padaryti vientisą garso takelį, kuris šokdintų fontanus. Todėl skambės šiuolaikinė muzika, o joje bus galima atpažinti skirtingų laikmečių nuotaikas, žinomiausių kūrinių citatas“, - pasakojo režisierė.

E. Miškinytė dalinosi, kad fontanų srovės sieks iki 25 metrų aukščio, visos konstrukcijos ilgis - 60 metrų, vandenį purkš apie 80 įrenginių, o konstrukcijos svoris viršys penkias su puse tonos.

Dedikacija Švyturių metams

Šventės metu Jono kalnelyje ir šalia Kruizinių laivų terminalo scenos bus sukurtos dvi švyturius primenančios konstrukcijos, taip akcentuojant šiemet minimus Švyturių metus.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus piliavietės konferencijų salėje Jūros šventės metu demonstruos 20 minučių trukmės filmą, sukurtą iš senų nuotraukų, atrinktų nuo pat pirmosios 1934 m. surengtos šventės.

„Tai taps savotiška laiko kapsule, leisiančia pajusti šios šventės istoriją“, - sakė rašytoja Sondra Simanaitienė.