Kad naujametiniai pažadai gyvuotų ilgiau nei mėnesį, psichologė pataria švęsti mažas pergales

„Naujametiniai pažadai Lietuvoje tapo tradicijų dalimi, kuri tarsi pakeičia metų pabaigos ir pradžios būrimus“, – sako skeptiškai proginių pažadų tradiciją vertinanti psichologė Monika Kuzminskaitė. 

Pasak jos, kalėdiniai burtai nereiškė, kad galima nesistengti, o šiuolaikiniai naujametiniai pažadai tokį atspalvį turi.

Pažadai atideda veiksmus ateičiai

„Mes tikimės, kad šventinės atmosferos emocinis pakylėjimas suveiks kaip papildoma motyvacija, todėl tikslą pasiekti bus lengviau arba nuveiksime daugiau. 

Tačiau nei mūsų vidinių resursų, nei tikslo apibrėžimo šventės nekeičia – atlikti teks lygiai tiek pat, kiek ir pradėjus tikslų siekti bet kurią kitą savaitės ar metų dieną“, – kalba M. Kuzminskaitė.

Jos teigimu, nustatydami ateities datą („nuo pirmadienio”, „nuo gimtadienio” ir t. t.), mes atidedame veiksmus, kurių galėtume imtis tuoj pat, ir kartu sukuriame palengvėjimo (nes dabar nereikia daryti nieko) bei pasididžiavimo savimi (nes priėmėme teisingą sprendimą, kuriuo galime pasigirti kitiems) jausmą. 

Tačiau, pasak psichologės, kaip ir bet kuriame pokytyje nepamatuojamai svarbiau už ketinimą yra veiksmas.

Dažniausiai prieš Naujuosius pažadame sau rūpintis fizine ar finansine sveikata, gerinti santykius, mokytis, įsigyti, kartais pasitaiko pažadų ir baigti.

„Pažadų turinį stipriai veikia mūsų gyvenamas informacinis laukas, kuriame formuojama nuomonė apie tai, kas yra vertinga, tinkama, pagirtina. Nors ir kiek kita forma, bet tai vis tiek „ką žmonės pasakys“ terpė“, – sako M. Kuzminskaitė.

Vienas dažniausių pažadų – pradėti sportuoti. Tačiau po Naujųjų metų sporto salės būna pilnos tik iki artimiausio gero oro arba iki kitos šventės, kartais iki artimiausios ligos, kurių pikas kaip tik prasideda šiuo metu.

Dar vienas dažnas pažadas – mesti rūkyti, kurį rūkaliai duoda sau prieš sausio 1-ąją. Tačiau, pasak psichologės, metimas rūkyti nėra sėkmingesnis, pradedant nuo naujų metų – tai asmeninių pastangų reikalaujantis procesas. 

Jeigu rūkymas jau tapęs priklausomybe, su ja kovoti gali tekti ne vienus metus, į pagalbą pasitelkiant kognityvinę elgesio terapiją, pakaitinę nikotino terapiją, mažesnės žalos strategiją, pagalbos metantiems rūkyti specialistus ar net medikamentus.

Pataria kelti konkrečius tikslus

„Kad pokytis pavyktų, jam reikia pasiruošti. Kartais turime tik miglotą suvokimą, kad kažkas negerai, ir priežasčių ieškome ne savo viduje ar gyvenime, o aplinkoje. Nutarus imtis pokyčių, svarbu tiksliai apibrėžti, ką konkrečiai keisime. Klaidos dažnai daromos tikintis daryti „daugiau“, „geriau“ „labiau stengtis“,  – kalba M. Kuzminskaitė.

Tikslas turi būti konkretus – pavyzdžiui, trys dienos per savaitę sporto klube, ne daugiau kaip trys rūkymai per dieną ar po 100 eurų per mėnesį taupymui. Planuojant taip pat svarbu suprasti, kad aukštesnis, bet mažiau realistiškas tikslas labiau pasmerktas žlugti.

„Negalėjimas taupyti po 100 eurų per mėnesį neturi keisti pasiryžimo. Dabar taupykite tiek, kiek įstengiate, kai galėsite, taupysite daugiau.

Svarbu nepamiršti, kad bus įvairių neplanuotų trukdžių. Jeigu kas nors nepavyktų, reikės apsvarstyti, kas nutiko, ar nereikia tikslo peržiūrėti, ir toliau grįžti prie suplanuotų sistemingų pastangų“, – sako M. Kuzminskaitė.

Jos teigimu, siekti tikslo labai padeda tarpinių rezultatų fiksavimas, padedantis matyti progresą. Sėkmingi tarpiniai žingsniai yra motyvacijos šaltinis, nes, atlikus kiekvieną sėkmingą žingsnį, norisi jį žengti dar kartą. 

„Švęsti mažas pergales yra gerokai svarbiau, negu pažadą paskelbti per šventes“, – priduria psichologė.