Klaipėdoje – aštuntoji fotografijos šventė

Jos metu bus atidarytos bei pristatytos net septynios fotografijos parodos.

Lapkričio 16 d. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaryta Alnio Staklės (Latvija) paroda „Švelni apokalipsė / Mellow Apocalypse“ ir Žilvino Glušinsko fotografijų paroda „Juodos gėlės“.

Lapkričio 17 d. 17 val. KKKC Parodų rūmuose atidaromos Vaclovo Strauko retrospektyvinė fotografijų paroda „Pamario užkalbėjimas: jūrės marios, vėjas, smėlis“, Stanislavo Ostrouso (Ukraina) fotografijų paroda „Chersonas. Miestas X“ ir Gedimino Juškos fotografijų paroda „Laukimas“.

Nuo 18 val. KKKC Menų kiemo (Bažnyčių g. 4) kūrybinių dirbtuvių – fotografijos laboratorijos vitrinoje eksponuojama „Menų zonos“ rezidencijos menininkių Ievos Virganavičiūtės ir Nikitos Malininos paroda „Neringos elegija“.

19 val. bare „Leika“ (Tomo g. 7) atidaroma Henriko Ketvirčio fotografijų paroda „Gentis“.

A. Staklės „Švelni apokalipsė"

Mes gyvename okuliarinėje kultūroje, kurioje istorinių ir šiuolaikinių vaizdų žvaigždynai dažnai yra svarbesni už realybę. Kas yra šių dienų tikrovė, jei ne didžiulis vaizdų rinkinys? Vaizdai – žinių perdavimo, kolektyvinės atminties, pramogų ir kultūrinių tyrinėjimų pagrindas.

Jie suteikia begalines galimybes sugrįžti prie vieno ar kelių įvykių, asmenų ir objektų, siekiant atskleisti vis naujas praeities interpretacijas.

Parodoje pristatomi koliažai pagrįsti vaizdo post-apdorojimo programinės įrangos algoritmais, leidžiančiais aplenkti vaizdo vaizdavimo tikslumą ir preciziškumą.

Ž. Glušinsko „Juodos gėlės“

Nors juoda nėra laikoma spalva, jos estetika gali būti labai paveiki, sukelianti stiprias emocijas.

Dažnai ši (ne)spalva sietina su nežinomybe, paslaptimi, amžinybe. Šios simbolinės juodos reikšmės skleidžiasi personalinėje fotomenininko, Kauno kolegijos Menų akademijos lektoriaus Žilvino Glušinsko fotografijos parodoje „Juodos gėlės“.

„Lith–Print“ technika kurtoje naujausioje menininko fotografijų serijoje juoda yra ryškus elementas. Abstrakčiomis formomis ji pasklinda nuotraukose ir kuria siurrealistiškos erdvės įspūdį.

Ž. Glušinsko juodoje nėra jokio akimis atpažįstamo realybės ženklo, jokios užuominos apie tikrovę. Tik jos fone išryškėjusi paslaptis, kurią įkūnija sensualių moterų aktai.

Grakščiais kūnų judesiais moterys išsklaido fotografijas užliejusią akliną juodumą, kuri, atskleidžia fotomenininkas, vyrauja dėl panaudoto fotopopieriaus ypatybių, atsiradusių dėl to, jog jis yra senas, laikytas blogomis sąlygomis ir pažeistas pelėsio.

V. Strauko retrospektyvinė paroda

2023 metais sukanka 100 metų nuo žinomo Lietuvos fotografo Vaclovo Strauko gimimo. Šia proga LFS Klaipėdos skyrius rengia retrospektyvinę fotografo kūrybos parodą „Pamario užkalbėjimas: jūrės, marios, vėjas, smėlis“.

Parodoje šiuolaikiškai pristatomi pagrindinių V. Strauko fotografijų ciklų, serijų darbai.

Parodos kuratoriaus Dariaus Vaičekausko sumanymu tai ir paroda apie patį autorių. Joje pristatomi V. Strauko negatyvų kontaktiniai atspaudai, vokai su fotojuostomis ir nuotraukomis bei autoriaus pasižymėtomis pastabomis, jo fotolaboratorijos įranga bei kitokie artefaktai.

Kūrybos „užkulisių“ atskleidimas nėra tik būdas žiūrovų smalsumui sužadinti. Tai reta proga geriau suprasti fotografo kūrybinius bandymus ir pasirinkimus, kurie išgrynino atpažįstamą autorinį braižą.

S. Ostrouso „Chersonas. Miestas X“

Parodos autorius Chersone gyvena daugiau nei dvidešimt metų.

"Iš pradžių negalėjau prie to priprasti. Tada radau mieste draugų ir vietų, kur „svetimieji“ neina.

Miestas tapo savas, jis atskleidė man savo mažas paslaptis, suteikė didelių džiaugsmų.

Mano vaikai gimė ir gyvena Chersone. Draugai liko Chersone. Taip miestas po truputį mane įsileido į savo jaukius kiemus bei į savo namus.

Nesigėdydamas savo samanotų užkaborių, miestas leido man šnipinėti ramų provincijos gyvenimą. Kaip geidulingas vujaristas klaidžiojau slaptomis gatvelėmis ir aistringai žiūrėjau į tai, kas yra slepiama nuo pašalinių akių.

Tokių vietų nefotografuoja suvenyriniams atvirukams. Tai intymus portretas. O ir mano draugų pasakojamos istorijos taip pat labai intymios“, - pristato savo parodą S. Ostrousas.

Fotorefleksijos iš Neringos

Parodoje pristatoma G. Juškos fotografijų serija „Laukimas“, fotografuota Neringoje 2023 vasarą „Menų zonos“ rezidencijos metu.

Pasirinkęs kvadratinį momentinės / analoginės monochrominės fotografijos formatą parodos autorius mūsų klausia - ar tikrai Neringą matome vienodai?

"Galbūt šis unikalus Lietuvos kraštas tampa tuo brangesnis, kuo toliau nuo jo esame? Tiek fizine, tiek dvasine prasme. Ar tikrai grožį suprantame kaip vienalytį, besąlygišką ir nedalomą reiškinį? Laiko trapumas – vienas esminių klausimų, į kuriuos gilinuosi savo kūryboje“, - sako G. Juška.

G. Juška „Menų zonos“ rezidencijoje talkino ir čia kūrusioms dviem jaunoms fotografėms iš Klaipėdos Ievai Virginavičiūtei ir Nikitai Malininai.

Parodoje „Neringos elegija“ menininkės pristato fotografijų serijas, sukurtas Nidoje. Kalbėdama apie savo kūrinius I. Virganavičiūtė pažymi: „Fotografijos kalba apie drąsos ir savęs ieškojimą. Drąsos, kurios mums visiems taip velniškai reikia. Drąsos prieiti, pasakyti, patylėti, sulaukti šypsenos ar durų užtrenkimo prieš akis.

Kiek baimių gali suktis galvoje, kas ką pasakys, kas pažiūrės ar nužiūrės. Kas geriau ar kas blogiau? Kas daugiau ar kas mažiau? Kas? Kodėl? Už ką? Klausimų dažniausiai pasitaiko daugiau nei atsakymų. Su kuo mes konkuruojame - su pačiu savimi, ar su tuo, kurio akys spindi šiandien labiau, nei mano vakar? Kodėl mes bandome įtikti? Ar bijome nepatikti, bijom, kad mūsų nemylės, ar bijom, kad patys savęs nebemylėsime? Kiek daug mes galime prarasti dėl baimės išlįsti iš savo paties susigalvoto paslaptingo kiauto?“

Nikita Malinina savo kūrinių seriją pristato taip: „Vaizdai matomi atskirai, tarsi fotoaparato kadrai, pokalbiai girdimi per miglą, aukštyn, žemyn šokinėjančios emocijos, savaitę trunkančios dienos...

Tai labai lengvai gali tapti skaudžia kasdienybe. Gražiausiame gamtos kampelyje, kiekviena diena tampa tamsi ir tokia pat, kaip jau praėjusios. Tamsą bandome šviesinti, tačiau, atvirai pasakius, tokiais pačiais būdais, kokie ir privedė prie šio dugno.

Skęstant labai lengva būti naiviam ir pažeidžiamam, tuo žmonės gali pasinaudoti ir tada gali atsitikti siaubingų dalykų, kurie niekada nemanei, kad nutiks būtent tau.“

H. Ketvirčio „Gentis“

Debiutinėje parodoje pristatomą fotografijų seriją autorius nusako šitaip: „Neplanuoju ką fotografuoti, fotoaparatą nešiojuosi visada su savimi norėdamas nepraleisti įdomių akimirkų, pasitaikančių mano kelyje."

H. Ketvirčio nuotraukos atmosferiškos, perteikiančios bohemišką dvasią, jose dominuoja spontaniškai užfiksuoti baro lankytojų portretai, kuriuose atsispindi neeilinės asmenybės, sudarančios neformalią bendruomenę neeiliniame Klaipėdos bare.