Savita ir Lietuvai daug davusi kultūra
Liuteronų religinė ir kultūrinė pasaulėžiūra atsirado dar XVI a. pradžioje, kai vokiečių teologas Martynas Liuteris pasipriešino tuometinei nuo įvairių nuodėmių atleidžiančių indulgencijų pardavinėjimo tvarkai bei išleido 95 tezes apie atlaidų esmę ir jų praktiką. Šios tezės vėliau suformavo atskirą protestantizmo judėjimą, vadinama liuteronybe, kuri sparčiai paplito visoje Europoje.
XVI a. liuteronybės judėjimas pasiekė ir Lietuvą. Visgi tuometinė Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo valdžia nebuvo palanki naujam kultūriniam ir religiniam judėjimui, todėl jo atstovams teko kurtis tuometinėje kaimyninės Prūsijos teritorijoje. Būtent ten, Mažosios Lietuvos regione, buvo išleista pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas“, kurios autorius buvo iš Lietuvos pasitraukęs liuteronas Martynas Mažvydas.
Mažojoje Lietuvoje vėliau kūrė ir tokie iškilūs liuteronų kultūros atstovai kaip Kristijonas Donelaitis (pirmosios lietuviškos poemos „Metai“ autorius) ar Martynas Liudvikas Rėza (garsus Lietuvos rašytojas ir folkloristas).
Po Pirmojo pasaulinio karo 1923 m. šiaurinės Prūsijos teritorijos (Klaipėdos kraštas) atiteko Lietuvai. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Prūsijos valstybės apskritai nebeliko, o likusias jos teritorijas pasidalino Rusija ir Lenkija. Visgi visiškai liuteroniškoje valstybėje be čia gyvenusių lietuvininkų kultūrinio palikimo šiandien itin sunku įsivaizduoti ir visą Lietuvos kultūrinę ir švietimo raidą.
„Dabartinė karta neturėjo galimybės gerai pažinti liuteroniškos kultūros reikšmingumą.“
Rugsėjo 22–24 d. vyksiančių „Liuteroniškos kultūros dienų“ vienas organizatorių Darius Edvardas Anužis teigia, kad idėja pirmą kartą Klaipėdos krašte rengti liuteroniškos kultūros dienas kilo po Klaipėdos skulptūrų parko rekonstrukcijos.
„Su bendraminčiais diskutavome, kad rekonstruojant parką per menkas dėmesys buvo skirtas parko teritorijoje esančioms senosioms kapinėms, kuriose Amžinybėn atgulė bemaž 40 tūkstančių įvairių konfesijų miestiečių, kurių dauguma buvo protestantai. Kapinės – tai bet kurios bendruomenės šerdis, šaknys, ir kaip mes gerbiame praeitį, tokiu pat kampu projektuojame savo ateitį. Pagalvojome, kad šiandien liuteroniška kultūra ir jos indėlis į krašto raidos procesus yra pamiršti, o ir dabartinė karta neturėjo galimybės gerai pažinti šios kultūros reikšmingumą ne tik visam Klaipėdos ir pamario regionui, bet ir visai Didžiajai Lietuvai“, – teigia D. E. Anužis.
Jam pritarė ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reincholdas Moras. Pasak kunigo, liuteronybė turėjo itin svarbią reikšmę Klaipėdos krašto ir viso pamario regiono socialinei, kultūrinei ir architektūrinei raidai, todėl šiandieniniai šio krašto gyventojai turėtų plačiau su susipažinti su šia kultūra.
„Juk vadinamoji Mažoji Lietuva tęsėsi nuo Nemirsetos iki pat Smalininkų. Šiose teritorijose lyg šiol yra išlikusių įvairių kultūrinių ir geografinių paminklų, o ne viena čia gyvenančių žmonių karta savyje nešioja ir liuteronybės pradą. Todėl itin svarbu, kad žmonės turėtų kuo platesnes galimybes plačiau sužinoti apie savo regiono šaknis“, – sako kunigas R. Moras.
Įvairūs renginiai nuo Pagėgių iki Klaipėdos rajono
„Liuteroniškos kultūros dienų“ renginiai vyks įvairiose Klaipėdos krašto vietovėse. Rugsėjo 22 d. kultūros dienų renginiai startuos Žukų evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurioje susirinkusieji turės galimybę išgirsti istorikės doc. dr. Silvos Pocytės paskaitą apie Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros išskirtinumą ir išgirsti Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblio „Čiurlionio kvartetas“ koncertinę programą „Pasaulio muzika“.
Rugsėjo 23 d. liuteroniškos kultūros renginiai vyks Klaipėdoje, Kintuose ir Kretingalėje. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje paskaitas aktualiomis Klaipėdos krašto istorinėmis temomis skaitys archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, istorikas ir religijotyrininkas dr. Arūnas Baublys, mokslininkė Kotryna Rekašiūtė, o diskusijai vadovaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, istorikas dr. Jonas Genys.
Tą pačią dieną Mažojoje Kintų ir Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčiose koncertus surengs Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Čiurlionio kvartetas“.
Rugsėjo 24 d. Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai kviečiami į pamaldas Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje, o po jų – į Skulptūrų parke vyksiančią miesto senųjų kapinių pagerbimo ceremoniją, kurioje dalyvaus Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, įvairių Klaipėdos krašto liuteronų evangelikų religinių bendruomenių atstovai bei sakralinės muzikos mišrus choras „Laudamus“ (vadovė Irena Šemeklienė).
Taip pat sekmadienio popietę visi norintys arčiau prisiliesti prie liuteroniškos muzikos kultūros istorijos, kviečiami į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos salę. Čia specialų pranešimą apie liuteroniškas tradicijas Mažosios Lietuvos muzikoje skaitys muzikologė, prof. Daiva Kšanienė, ištraukas iš šventojo rašto skaitys aktorė Regina Arbačiauskaitė, o norvegų kompozitoriaus Ola Gjeillo „Saulėtekio mišias“ (Sunrise Mass) atliks Klaipėdos kamerinis orkestras (vad. Mindaugas Bačkus) ir choras „Aukuras“ (vad. Tomas Ambrozaitis).
Liuteroniškos kultūros dienų renginių programą sekmadienį simboliškai užbaigs vakaro malda prisimenant sunaikintas liuteroniškas bažnyčias Klaipėdos krašte, kuriai visi norintys atiduoti pagarbą kviečiami istorinėje buvusios Karklės evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje.
Visi Liuteroniškos kultūros dienų renginiai yra nemokami.
Daugiau informacijos iš išsamią „Liuteroniškų kultūros dienų“ renginių programą galite rasti:
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą