Linas Karalius atsakė, ar dar norėtų tapti Seimo nariu: „Darbas Seime, kaip darbas prie konvejerio“

„Galime ir nesulaukti, bet tada padarysime ŽAS atminimo koncertą“, – šį trečiadienio vakarą laidoje „Šeškinės 20“ kalbėjo Gidonas Šapiro-Bilas.

ŽAS susikūrė 1995 m., o kalbėdami apie pradžią, ją prisimena itin linksmai. Viskas prasidėjo Mariaus Berenio-Tru virtuvėje, kurioje drauge išgėrė daug degtinės ir joje kažkaip pasitaikė Bilas. 

Jie buvo seni metalistai, grojo metalą. Ir intuityviai jautė, kad Bilas gali pritraukti „bapkių“ grupei, todėl ir nusprendė jį priimti į grupę.

„Pagal viską jis turėtų būti banko vadovas, tačiau tapo grupės ŽAS nariu“, – laidoje „Šeškinės 20“ juokavo Linas Karalius.

Laidoje taip pat prisiminta legendinė jų kelionė guminėmis valtimis per Dzūkijos upę, kurioje nuotykių tikrai netrūko – nuo prakiurusių guminių valčių iki Alano Chošnau sausų pusryčių.

ŽAS nariai dalijosi ir juokingais prisiminimais apie grupės pavadinimo kilmę, kuris gimė spontaniškai Andriui Mamontovui pakvietus grupę apšildyti koncertą. 

„Mes su Tru dviese atsisėdom jo virtuvėje. Tuo metu mūsų labai pamėgta grupė buvo „Ir visa tai, kas yra gražu yra gražu“, tai mums labai patiko toks riebus pavadinimas.

Tad buvo pasiūlymai du, pirmas: „Mokykla turi tik vieną gerą savybę, ją galima padegti“, o antras buvo „Žertva ant smūgio“ (ŽAS). 

Tai laimėjo antras, nes pagalvojom, kad žurnalistai pavargs pirmą rašyti“, – prisimena grupės vokalistas Linas.

Laidos vedėjui Giedriui paklausus Lino, ar Seimas buvo klaida, ar patirtis, jis teigė, kad tai nebuvo jo sprendimas, priešingai, jis to nenorėjo. „

Mane ten kažkaip, kaip žmonės sako, visata ar mano siela, kažkas mane ten pastatė, kad gaučiau savo pamoką. Ačiū rinkėjams už pamokas“, – teigė Linas.

Paklaustas, ar nesvarstė šių metų rinkimų proga vėl išbėgti į aikštelę, Linas juokiasi: „Į areną iš karto“. Tačiau atviravo, jeigu eitu kartu visi ŽAS grupės nariai, pagalvotų.

„Viena iš pamokų išmoktų ten – būti gyvenime ne savimi yra labai sunku, o lengviausias dalykas gyvenime yra būti savimi. 

Darbas Seime, kaip darbas prie konvejerio – reikia paspausti mygtuką laiku, kuris parašytas ant popieriaus ir apsimesti, kad klausai, ką kalba, nors iš tikro neklausai“, – apie patirtį Seime dalinasi Linas Karalius.