„Memel Fest'24“ žiūrovams dovanos įvairiausių nuotaikų ir emocijų injekciją

„Artyn“ teatro direktorė ir režisierė Marta Vendland „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad festivalis „Memel Fest'24“ šiemet tapo tarptautiniu. 

Festivalio „Kino naktis“ vyks rugsėjo 20 dieną „Tabu restobar“ terasoje, Teatro diena - rugsėjo 21 dieną nuo 19 valandos kelsis į „Artyn“ teatrą, o rugsėjo 22 dieną festivalį uždarys „Euterpės“ viešbutyje organizuojami bendri ištikimiausių žiūrovų bei festivalio svečių pusryčiai.

Papasakokite plačiau apie „MemelFest'24“ teatro dirbtuves su Michael Woodwood. Kam jos skirtos?

Teatro dirbtuves ves aktorius, režisierius, teatro meno dėstytojas iš Didžiosios Britanijos Michael Woodwood. Jos skiriamos visiems skirtingo amžiaus kategorijos dalyviams, norintiems išbandyti save profesionalaus teatro scenoje. 

Pageidautina, kad dalyviai būtų nuo šešiolikos metų. Bet jeigu dirbtuvėse sugalvotų dalyvauti jaunesni vaikai, tai lektorius tikrai prisitaikys.

Dirbtuvės susidarys iš dviejų etapų. Pirmame teatrinių dirbtuvių etape dalyviai bus vedami per teatrinius pratimus, žaidimus ir improvizaciją. 

Antrame etape vyks stipresni užsiėmimai: dalyviai turės galimybę dirbti tiek individualiai, tiek su grupe.

Vadovaujantis Stanislavsky, Uta Hagen ir Sanford Meisner aktorinėmis praktikomis, dalyviams bus suteikiamos praktinės ir teorinės žinios, padedančios pasiruošti spektakliui, sukurti charakterį ir jį suvaidinti. 

Drauge tyrinėsime aktoriaus darbą scenoje tiek individualiai, tiek poroje, tiek grupėje, todėl dalyviai turėtų būti nusiteikę vaidinti ir pasirodyti kitų žmonių akivaizdoje.

Dirbtuvių metu įgyti teatriniai metodai pravers ne tik scenoje, bet ir kasdieniniame gyvenime: darbuose, šeimoje. 

Jie padės lengviau susidoroti su tam tikromis situacijomis, jas apžaisti ir iš jų išeiti. Kūrybinės dirbtuvės vyks Klaipėdos dramos teatro kamerinėje salėje, todėl juose gali dalyvauti ne daugiau nei 25 žmonės.

Kaip buvo vykdoma trumpametražių filmų atranka? Ar juos jungia bendras tematinis laukas?

„Kino nakties“ programą sudaro 7 trumpo metro filmai, suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji dalis yra sudaryta Vilniaus trumpo metro filmų festivalio komandos specialiai „Memel festui“ pavadinimu „Šeimyninės melodramos“. 

Mes jų prašėme kažko labai artimo, suprantamo bei komedijos žanro.

Tai bus keturios komedijinės šeimyninės dramos: „Šeima“ (rež. Titas Laucius), „Motinos“ (rež. Birutė Kapustinskaitė), „Reisas“ (rež. Rimantas Oičenka) ir „Tėtušis“ (rež. Justas Ramanauskas). 

Jas peržiūrėjusi mūsų komanda juokėsi iki ašarų, nes filmuose rodomos iki kaulų atpažįstamos šeimyninio gyvenimo situacijos.

O antroje „Kino nakties“ dalyje mes norėjome klaipėdiečių darbų. Vienas ryškiausių ir labiausiai teatrališkiausių filmų mums pasirodė Taurūno Baužos „Garšva“. 

Ta pati kino kompanija, su kuria sutarėme dėl „Garšvos“, pasiūlė mums Indonezijos kūrėjų filmą „Fossilis“, kurį režisavo Riar Rizaldi. Filmas toks technologinis, mokslinis, dar vadinamas „Sci-fi“, su juo uždarysime „Kino naktį“.

Tarp šitų dviejų „Kino nakties“ dalių - Vilniaus „šortų“ ir uostamiesčio kūrėjų darbų - vyks šokio performansas „Tiltas tarp teatro ir kino“, kuriame pasirodys šokio teatras „Judesio erdvė“ su Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapnais“. 

Norime, kad žiūrovai labai sodrioje ir skanioje festivalio programoje atrastų tiek kino, tiek teatro teikiamas emocijas ir spalvas.

Kas sugalvojo trumpo metro teatro žanrą? Kokios jo ištakos?

Nuo pat pirmųjų metų, kai organizuojame šį festivalį, komandai kilo ši mintis ir mes neradome jokių panašių trumpo metro teatro žanro atitikmenų, tai drąsiai galime sakyti, kad esame trumpo metro teatro išradėjai. 

Drąsiai galime sakyti, kad esame trumpo metro teatro išradėjai. Šis teatro žanras yra savotiška ironija mūsų pilniems skubos laikams.

Šis teatro žanras yra savotiška ironija mūsų pilniems skubos laikams. Todėl sugalvojome, kad žiūrovui būtų galima vietoje vieno spektaklio per vieną vakarą pamatyti net aštuonis bei taip sutaupyti laiko.

Trumpo metro teatras veikia tokiu pačiu principu kaip trumpo metro kinas: trumpo metro teatro laikas yra ribojamas, todėl visi pasirodymai negali viršyti 17 minučių. 

Dalyviai gali rinktis: arba jie adaptuoja turimą spektaklį iki 17 minučių, parodydami stipriausią, liūdniausią, gražiausią, įtaigiausią spektaklio ištrauką, arba tiesiog sukuria tokios trukmės naują spektaklį.

Šio žanro iššūkis yra tai, kad teatrai turi labai mažai laiko pasiruošti savo pasirodymui, todėl privalo naudoti kaip galima mažiau šviesų ir garso technikos bei dekoracijų. 

Žiūrovas, būdamas teatro salėje, mato labai greitai vykdomus visų spektaklių perstatymus. Jų metu režisieriai kalbasi su auditorija apie savo spektaklius. Mes juokaujame, kad tai teatrų „Formulė 1“.

Žiūrovas, būdamas teatro salėje, mato labai greitai vykdomus visų spektaklių perstatymus. Jų metu režisieriai kalbasi su auditorija apie savo spektaklius. Mes juokaujame, kad tai teatrų „Formulė 1“.

Tokiose taisyklėse gimstantys teatriniai pasirodymai stebina savo išradingumu, lankstumu ir niekur nematytais režisūriniais sprendimais, o štai žiūrovas per tokį pat laiko tarpą, kiek maždaug trunka vienas dramos spektaklis, išvys net 8 skirtingų žanrų spektaklius ir išgyvens puokštę dar nepatirtų emocijų. 

Šių metų trumpo metro teatro pasirodymų programa itin skalsi, joje išvysite tiek komedijos, tiek dokumentikos ir improvizacijos, judesio ir šokio bei dramos žanrų spektaklius.

Kaip žiūrovai reaguoja į trumpo metro teatro reiškinį?

Mūsų pirmasis festivalis vyko teatro įsikūrimo pradžioje. Mes pasidarėme vienos dienos festivalį sau, nors buvo žmonių ir iš išorės. 

O mums išaugus su festivalio tikslais ir užmojais žiūrovai buvo tiesiog sužavėti galimybe Teatro dienos metu pasivažinėti emocijų kalneliais ir išeina pripildyti pačių įvairiausių jausmų: jie pasižiūri tragediją, po to - kokią dramą, o trečiu numeriu mato improvizuotą pasirodymą.

Žiūrovams mes dovanojame nuotaikų ir emocijų injekciją, leisdami jiems patirti tai, ko anksčiau jo nebuvo patyrę: nes pasižiūri spektaklį, kuris sukelia emocija, o po to žiūri visai kitą žanrą. 

Nuo šito festivalio žmonės labai pasikrauna minčių, idėjų, energijos. Jame visko labai, labai daug, bet mažomis dozėmis, kas leidžia žiūrovams nepersisotinti kultūra.

Ar nebūna taip, kad festivalio dalyviai išeina per pilni nuo emocijų ir tos įvairovės gausos?

Visumoje mūsų teatras dėl to ir vadinasi „Artyn“, nes kūrybinė komanda labai mėgsta po spektaklių bendrauti su žiūrovais, kad jie dalintųsi patirtomis emocijomis ir taip galėtų išsikrauti. 

Mes mielai po Teatro dienos parodytų aštuonių spektaklių pasiliktume diskusijai, bet šį kartą tai būtų pačių žiūrovų pasirinkimas, nes laiko atžvilgiu tai bus jau beveik apie vidurnaktį. 

Specialiai to netraukėme į festivalio programą, kad žiūrovai nesijaustų įsipareigoję dar sėdėti papildomai pusvalandį ar valandą.

Kaip festivalis paaugo per šiuos kelerius metus?

Jis tapo tarptautinis. Prie mūsų prisijungė Didžioji Britanija, Ukraina ir Indonezija. Kaip ir minėjau, režisieriai renkasi, ar jie pastato, ar pritaiko spektaklį. 

Tai ukrainiečių teatras „Debosh“ iš Kyjivo specialiai šiam festivaliui statė pilną gelmės spektaklį „Error. Dusha“, kurį režisavo Yanina Kholod. 

Ir dar šiais metais mes prijungėme dailės sritį: Dano Andriulionio tapybos darbų parodą, kuri vyks pas mus teatre, bei muziką, kurią atliks Simas ir Gabrielė festivalio uždarymo dieną.

Teatro dienos naujiena - akcija „Dėmesio - kūryba!“ „10 tiltų kieme“ nuo dviejų dienos iki penktos valandos vakaro vyks Apeirono teatro performansas „Moteris su akmeniu burnoje“. 

Šito spektaklio žiūrovai, sutikę jame dalyvauti, taps ne tik jo dalimi, bet ir scenografija: moterys, kurios įsidės akmenį į savo burną, bus fotografuojamos. 

Pats spektaklis kalba apie moterų teises, praėjusius inkvizicijos, raganystės laikus. Kviečiame žiūrovus dalyvauti šiame nemokamame Apeirono teatro vyksme.