„Nepatogus kinas“ Klaipėdoje: realybę keičiančios istorijos ir įkvepiantys susitikimai

Su daugybe klausimų jau 18-ąjį kartą sugrįžta dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. 

Jo rengėjai sako, kad filmai vienareikšmiškų atsakymų gal ir nepateiks, bet žada, kad rinktinė dokumentika sujudins žiūrovų realybę. 

Tad spalio 10–26 d. klaipėdiečių laukia ne tik daugybė tikrų istorijų, bet ir prasmingi susitikimai bei renginiai.

„Nepatogų kiną“ spalio 10 d. „Arlekine“ atidarys filmas „Laimės agentas“ (rež. Arun Bhattarai, Dorottya Zurbo). 

Butane valstybės darbuotojai rūpinasi apklausti kuo daugiau gyventojų ir įvertinti: ar valstybė laiminga? 

Apklausos turinys vakariečių akims kiek neįprastas – tarp klausimų apie pilnatvę ar sutarimą su kaimynais vedamas ir ilgas sąrašas, kuriame skrupulingai žymima, kiek respondentas turi karvių bei radijo imtuvų ir kaip jis jaučia savo karmą. 

Filmas pasakoja apie laimę ir klausia, ar visi mes iš tiesų norime to paties? O gal kiekvienam laimė – skirtinga?

Daugiau nei filmai

Būna, kad po filmo visai nesinori skubėti namo ir dar norisi giliau ir išsamiau pasikalbėti – šitaip itin dažnai nutinka po „Nepatogaus kino“ filmų. 

Tad festivalis žiūrovo nepalieka vieno ir po kai kurių seansų kviečia pasilikti pokalbiams įvairiausiomis temomis.

Tarša savo mieste susirūpinusiems klaipėdiečiams bus aktualus spalio 12-osios seansas – filmas „Dangus virš Zenicos“ (rež. Nanna Frank Møller, Zlatko Pranjic) nukels į miestą, virš kurio kabo nuodų debesys. 

Šis utopiškai atrodantis filmo siužetas nėra labai nutolęs nuo realybės, su kuria tenka susidurti Klaipėdos gyventojams. 

Čia taip pat gausu pramonės įmonių, korumpuotų verslininkų ir valdininkų, kuriems pinigai ir asmeninė nauda neretai tampa didesniu prioritetu nei miestiečių gyvenimo kokybė. 

Tad šio filmo seansą lydės KIDE – klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją – atstovų Alinos Andronovos ir Lino Andronovo pristatymas.

Filmas „Artėjant potvyniui“ (rež. Juan Palacios) nukels į Mando salą, kurioje – vos 27 gyventojai. Paskutinis jos ūkininkas Gregersas į ateitį žiūri ne itin optimistiškai – kylantis jūros lygis netruks paskandinti salą. 

Bet išsikraustyti jis irgi neplanuoja – verčiau sudalyvaus realybės šou, jame susiras antrąją pusę ir prikels salą naujam gyvenimui. 

Ir nors jūros lygio kilimas Lietuvai kol kas yra mažiau tiesiogiai aktuali tema, tačiau turime kitų didelių problemų – Baltijos jūra yra viena užterščiausių pasaulyje. 

Tad spalio 24 d. po šio filmo seanso kartu su ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją” organizatoriumi Giedriumi Buču kviesime pasikalbėti apie Klaipėdos kontekstą, apie visai panosėje mirštančią Baltiją ir pasvarstyti, kokią ją paliksime savo anūkams.

Spalio 25 d. „Arlekine“ bus rodomas filmas apie žaizdas, kurias valstybėje ir žmonėse palieka karas – „Zero Zone“ (rež. Mark Hammond). 

Rusijos agresija yra nukreipta ne vien į karius, bet dažnai – kuo žiauresnėmis priemonėmis – ir į civilius.

Tačiau net likę tarp griuvėsių, net fiziškai sužeisti vietos žmonės atsisako pasiduoti. Nuo dykynėmis virtusių miestų iki fronto apkasų šis filmas fiksuoja šalį, pasiryžusią aukotis ne tik todėl, kad jos žmonės nori išgyventi, bet ir todėl, kad jie trokšta būti laisvi. 

Po šio filmo žiūrovai taip pat turės galimybę apie viską išgirsti iš paties filmo režisieriaus – jis prisijungs pokalbiui.

Tikros istorijos

„Nepatogus kinas“ ypatingas tuo, kad naujai pažvelgti į realybę visada kviečia, ko gero, įdomiausiu ir paveikiausiu būdu – tikromis jaudinančiomis, stebinančiomis, įkvepiančiomis ar net papiktinančiomis istorijomis. 

Ir jų Klaipėdoje netrūks – filmų pasakojamos istorijos driekiasi nuo Brazilijos iki Afganistano, nuo oro balionų fiestų iki karo zonų.

Spalio 11-osios vakarą festivalis žiūrovus nukels į Afganistaną su trimis beveik-žurnalistais, kurie ten atsiduria be jokio plano, be kalbos žinių ir be važiuojančio automobilio. 

Filmo „Riverboom“ (rež. Claude Baechtold) užuomazgos 2002-aisiais prasidėjo ne pačiu saugiausiu metu – visame pasaulyje kasdien pranešant naujienas apie JAV karius ir ieškomas teroristų grupuotes, du žurnalistai sugalvoja automobiliu apvažiuoti Afganistaną. 

Trečiasis, Claude’as, nelabai turi kitų veiklų ir neturi kur pasidėti, tad nusiperka vaizdo kamerą ir važiuoja kartu.

Kovoti su klimato kaita – tai kovoti su žmonių baime, neviltimi ir noru pasiduoti. Spalio 21 d. rodomame filme „Kodėl mes kovojame“ (rež. Camille Etienne, Solal Moisan) to imasi jauna aktyvistė Kamilė. 

Ji, pasitelkusi fotoaparatą ir du geriausius draugus, išplaukia į Islandiją. 

Kamilė nori pamatyti ledynus, dėl kurių kasdien pati kovoja, o kartu – savomis akimis išvysti globalinio atšilimo pasekmes. 

Tačiau kelyje jiems teks susidurti su nematomais priešais: išankstinėmis nuostatomis, baimėmis, neteisybės ir bejėgiškumo jausmu. 

Istorija, pripildyta nuginkluojančio nuoširdumo, humoro ir ryžto, privers atsigręžti į save ir gamtą. Galbūt dar įmanoma atgaivinti optimizmą?

Sugausi oro balioną ar policija sugaus tave? Tokiais iššūkiais gyvena filmo „Baliomanija“ (rež. Sissel Morell Dargis) herojai – pogrindinei baloeirų bendruomenei priklausantys tatuiruoti, raumeningi vyrai, dievinantys… balionus. 

Jie metų metus praleidžia klijuodami spalvotas skiauteles į daugiabučių dydžio oro balionus. 

O kol jie varžosi tarpusavyje dėl įspūdingiausio kūrinio, policija seka jų pėdsakais ir vaikosi kaip didžiausius nusikaltėlius. 

Šį filmą spalio 19-ąją festivalis kviečia žiūrėti alternatyvios kultūros erdvėje „Tema“, o po seanso siūlo užsilikti ilgiau – kartu su gatvės menininku Pidžin’u (Pijumi Čeikausku) žiūrovai kurs filmo įkvėptą bendrą meno kūrinį, o spalvingą vakarą vainikuos vakarėlis su braziliškais ritmais.

Tai – tik keletas iš „Nepatogaus kino“ filmų Klaipėdoje, o visą festivalio filmų ir renginių repertuarą galima rasti www.nepatoguskinas.lt.