Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją

„Estetika, judesio lengvumas, jokių nereikalingų detalių ir labai gražūs šokėjai – negalėjau atitraukti akių! Pagrindinė pora apskritai dieviška. Vakaras buvo tikra atgaiva“, – socialiniuose tinkluose rašė žinoma TV laidų vedėja, žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė.

„Kaip giliai perteikti genijaus Čiurlionio gyvenimo palydovės Sofijos vidiniai išgyvenimai. Nuostabus šokėjų sinchroniškumas kaip „Miško“ tolygus lingavimas. Ačiū, kad kviečiant išjaust“, – kultūrinio tinklaraščio „-ANE?“ paskyroje dalinosi jaunajai kartai atstovaujanti Kornelija Anelauskaitė.

Po sėkmingo starto sostinėje kovo 5-6 dienomis, paskelbtas papildomas renginys gegužės mėn. Vilniaus senajame teatre. Publikos teigimu, spektaklis ne vieną privertė aikčioti, susigraudinti ir kitu kampu pažvelgti į genialaus kūrėjo bei jam itin svarbios moters istoriją, išgyventi dviejų žmonių laimę ir skausmą, peržengti ribą tarp genialumo ir beprotybės. 

Atskiri aplodismentai skambėjo pagrindiniams spektaklio solistams, kaip gebama itin jausmingai, per judesio plastiką perteikti visą siužetą, emociškai sudėtingus charakterius, atskleisti istorinių asmenybių Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio daugialypiškumą bei neįtikėtinu panašumu susitapatinti.

Paveikus edukaciniais tikslais

Šokio spektaklį stebėjo XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviai bei jų mokytojai iš skirtingų šalies miestų.

„Filosofija iš prigimties yra tarpdiscipliniška, ji nuolat kalbasi su literatūra, teatru, muzika, šokiu ar kitais menais. Skirtingos meno formos leidžia patirti ir apmąstyti idėjas ne tik teorijoje, bet ir gyvoje, juslinėje patirtyje. Todėl galimybė Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviams apsilankyti šokio spektaklyje „Sofija. Genijaus šešėly“ tapo ne tik kultūrine ansamblio „Lietuva“ dovana, bet ir savotišku filosofiniu tęsiniu po sunkios, akademinių diskusijų kupinos dienos.

Mokiniai liko sužavėti Lietuvoje rečiau sutinkama šokio spektaklio forma, kuri leidžia sudėtingas idėjas perteikti ne žodžiais, o judesiu ar muzika. Jaunuosius filosofus spektaklis privertė susimąstyti apie judesio kaip kalbos galimybę, padedančią atskleisti sudėtingus vidinius išgyvenimus, genialumo, kūrybos ir beprotybės dramą, santykį tarp kūrėjo ir jį supančio pasaulio. 

O spektaklio kultūrinis kontekstas – pasakojimas apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, M. K. Čiurlionio gyvenimo bendražygę, leido reflektuoti ir platesnę kūrybos bei intelektinės partnerystės santykio temą. Dėl šių priežasčių spektaklis nepaprastai tinkamas mokytojams ir mokiniams, jis atveria kelią dialogui ir refleksijai. Ačiū sumanytojams“, – teigė Miglė Petronytė, Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė, XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados organizatorė.

Debiutas svarbus ir solistams

Jausmingą Sofijos vaidmenį įkūnijo „Lietuvos“ ansamblietė Paulina Čistovaitė, kuri dar iki premjeros neslėpė iššūkių perteikti mylinčios, kuriančios, kovojančios ir gedinčios moters išgyvenimus.

„Nuo šio sezono pradžios dirbu ansamblyje „Lietuva” ir esu be galo dėkinga, kad spektaklio choreografė mane pastebėjo ir patikėjo man sukurti iškilios Lietuvos asmenybės, ypatingos moters vaidmenį scenoje bei judesio kalba papasakoti jos gyvenimo istoriją. Labai džiugu, kad šiame puikiame scenos kūrinyje man buvo suteikta galimybė įvairiapusiškai pasireikšti, atsiskleisti, interpretuoti Sofijos išgyvenimus bei perteikti tiek daug įvairaus spektro emocijų scenoje. Žiūrovams dėkoju už gausius plojimus ir ovacijas, jų dėka jaučiuosi labai laiminga ir įvertinta“, – sakė Paulina. Tęsiantis šokio spektaklio turui, ateityje Sofijos vaidmeny išvysime ir kitą ansamblio solistę Godą Mikuckytę.

P. Čistovaitė yra baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių, po kurio iš karto sekė ketveri metai darbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Paulina taip pat yra Anželikos Cholinos šokio teatro artistė. Baigtas LMTA meno ir pedagogikos bakalauras, šiuo metu studijuoja meno vadybos magistrantūroje.

Siužetinėje linijoje svarbus S. Kymantaitės-Čiurlionienės santykis ir su pačiu M. K. Čiurlioniu. Genialaus, kenčiančio, kaip ir Sofija – stipriai mylinčio kūrėjo amplua atiteko dviems solistams: Vilniuje pirmą dieną pasirodė kviestinis šokėjas, šiuolaikinio šokio bendruomenėje atpažįstamas Marius Pinigis, o antrąją dieną – „Lietuvos“ šokio trupės artistas, taip pat šokio pasaulyje ambicingai augantis Robertas Vinik.

„Atlikti Čiurlionio vaidmenį, ar veikiau artimesnis pasakymas man, kaip šokio menininkui, pamėginti įkūnyti jį yra didelė garbė ir atsakomybė. Jaučiu didelį dėkingumą choreografei Aušrai Krasauskaitei už man išreikštą pasitikėjimą ir matymą, jog galiu išpildyti jos kūrybinę viziją. Kūrybinės komandos pasirinktas kelias leido į M. K. Čiurlionį pažvelgti per labiau žmogišką, jautrią, trapią, gyvenimišką ir santykiais su mylimu žmogumi grįstą prizmę. Būtent tai man labiausiai padėjo atsispirti ir ieškoti Čiurlionio savyje. Nagrinėdamas ir gilindamasis į Čiurlionį, radau daug paralelių ar jungčių su savo gyvenimiškomis, santykių, kūrybos patirtimis, tam tikrais asmenybės bruožais“, – atviravo M. Pinigis, o šiandien kartu su scenos bendražygiu R. Vinik skiria padėką atėjusiems žiūrovams.

Lietuvoje Marius net tris kartus įvertintas kaip metų šokėjas, dukart pelnęs aukščiausius Kauno profesionalaus teatro apdovanojimus „Fortūna“, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, vienas iš šokio trupės „Nuepiko“ įkūrėjų, šalį garsinantis užsienyje. Kalbant apie kitą jaunosios kartos solistą, neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusį R. Vinik, jis dalyvavo šiuolaikinio šokio spektaklyje „Rave of Riot“, operoje „Didonė ir Enėjas“ („LNOBT Open“), Sonia Chiambretto „Policijos!“ pjesės skaityme ir kt. Kitus šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ vaidmenis atlieka valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė.

Kaune švęs Sofijos gimtadienį

Artimiausias pasirodymas numatomas Kaune šį penktadienį, kovo 13-ąją, minint tikrąjį S. Kymantaitės-Čiurlionienės gimtadienį ir 140-ąsias gimimo metines. Su šia programa kviečiama sutikti ir Tarptautinę teatro dieną, kovo 27 d. Alytuje.

„Labai džiaugiuosi, kad Sofijos istorija prabilo šokio kalba. Esu laiminga ir dėkinga likimui, kad galėjau prisiliesti prie šios temos. Sofija mane įkvepia. Tikiu, kad ji nukeliaus ir iki žiūrovų širdžių, čia daug mums artimų, rezonuojančių temų“, –susitikti kviečia „Sofijos“ režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.

Kūrėjai rekomenduoja prieš spektaklį prisiminti Sofijos ir Čiurlionio biografiją, o atvykus į renginio vietą, nemokamai paskaityti organizatorių programėlę. Giedrės Kriaučionytės-Vosylienės sukurtoje dramaturgijoje atpažįstama Sofijos  visuomeninė veikla Lietuvių mokslo draugijoje ar tautinio atgimimo krypties „Vilties“ redakcijoje, pažintis su M. K. Čiurlioniu ir kultūrinis to meto kontekstas, mokant jį lietuvių kalbos, stiprinant jo etninę savivoką. 

Netrukus tarp žemiškos, visuomeniškai aktyvios Sofijos ir pakylėto idealisto Čiurlionio užsimezga ne tik meilė, bet ir gilus, dvasinis ryšys. Visgi Sofija labai greitai pradeda pastebėti tarp Čiurlionio genialumo ir beprotybės nykstantį skirtumą, kartu išgyvena jo depresiją ir obsesijas – skausmingus genialios kūrybos gimimo slenksčius. 

Po vyro mirties, Sofijos gedului nėra laiko – gimsta dukra, prasideda intensyvi pedagoginė veikla. Sofija karininkams dėsto literatūros paskaitas, dirba kaip meno kritikė ir skautų vadė. Sofija tampa Čiurlionio kūrybos sergėtoja – net pati gyvendama nepritekliuje kūrinių neparduoda ir stengiasi, kad darbai liktų Lietuvai. 

Nors savuosius raštus sunaikina, garsiuosius M. K. Čiurlionio meilės laiškus Sofija išsaugo ir atiduoda tautai. Tai, kad šiandien Lietuva gali didžiuotis Čiurlionio kūryba ir jo, kaip genialaus menininko, vardu, daugiausiai yra Sofijos nuopelnas. Simbolinę prasmę turi Sofijos poema „Giria žalioji“.

Choreografijoje dominuoja klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su lietuvių liaudies motyvais, o dinamiškas masines scenas keičia duetai bei solo kompozicijos. Minimalizmu kuriamus įvaizdžius sustiprina Modesto Jančiulio scenografija ir konceptualūs šviesų dailininko Pijaus Vasiliausko sprendimai, o Elvitos Brazdylytės sukurtuose kostiumuose atsispindi to laikmečio stilistika. 

Visame spektaklyje skamba Martyno Bialobžeskio šiuolaikiškai aranžuota M. K. Čiurlionio muzika ir elektroninės išdailos, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, naudojama ir kitų kūrėjų muzika.

Šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ pavasario turas tęsis kovo 13 d. Kaune, kovo 18 d. Ukmergėje, kovo 20 d. Šilutėje, kovo 25 d. Marijampolėje, kovo 27 d. Alytuje, balandžio 1 d. Klaipėdoje, balandžio 14 d. Tauragėje ir pakartotinai gegužės 13 d. Vilniuje. Rudenį spektakliai bus rodomi spalio 7 d. Jurbarke, spalio 16 d. Birštone, spalio 21 d. Vilkaviškyje, spalio 23 d. Šiauliuose, spalio 28 d. Anykščiuose, spalio 30 d. Kretingoje, lapkričio 4 d. Kėdainiuose ir lapkričio 6 d. Jonavoje.