70 metrų – ne riba? Čehas prieš startą Vilniuje prakalbo apie Virgilijaus Aleknos rekordą

2026-ųjų sezoną K. Čehas vadina sėkmingiausiu karjeroje – neseniai Birmingame jis apgynė Europos čempiono titulą, o kelerius metus šlubavusi metimo technika stabilizavosi. Dėl to net trejose varžybose jo diskas skriejo toliau nei 72 metrus. Pasak disko metiko, raktą į sėkmę atnešė jo trenere tapusi žmona, Estijos kūjo metikė Anna Maria Čeh, kuri taip pat atvyks į Vilnių.

Iki „Domė“ disko metimo varžybų Vilniuje likus mažiau nei dviem savaitėms, K. Čehas interviu atskleidžia, kad mėgaujasi varžybomis su garsiais ir energingais žiūrovais, o mūsų šalies sostinėje tikisi ne tik pilnų tribūnų, bet ir trankios „Rammstein“ grupės muzikos. Sezono uždarymo šventės Mykolo Aleknos gimtajame mieste laukiantis slovėnas sako: tokių varžybų tikrai negalima praleisti.

– Lengvosios atletikos gerbėjai visada laukia varžybų, kuriose varžotės kartu su Mykolu Alekna. Dar viena tokia galimybė bus Vilniuje rugsėjo 12 d. Kiek laukiate šių varžybų ir kaip pats apibūdintumėte tokias varžybas, kur dalyvaujate kartu su Mykolu?

– Nekantrauju atvykti į Lietuvą – tai bus pirmas kartas šioje šalyje. Žinoma, visada gera varžybose dalyvauti su Mykolu, nes abu esame aukšto lygio disko metikai, spaudžiame vienas kitą iki savo ribų, manau, dėl to ir metame abu taip toli (šypsosi – aut. past.). Šiuo metu turime puikią disko metikų kartą, o Lietuva mėgsta metimų rungtis. Turėjote Virgilijų Alekną, dabar Mykolą, taip pat Andrių Gudžių. Per visą šalies istoriją galite pasigirti puikiomis disko metimo tradicijomis.

– Šį sezoną tarpusavio dvikovose Mykolas Alekna kol kas pirmauja 3:1. Ar tai suteiks papildomos motyvacijos varžantis su juo artėjančiose varžybose Vilniuje?

– Žinoma, Mykolas visada suteikia papildomos motyvacijos, nes jis – puikus disko metikas, visada geros sportinės formos, nieko blogo apie jį pasakyti negaliu. Vis dėlto pagrindinis mūsų tikslas šį sezoną buvo laimėti Europos čempionatą ir apginti čempiono titulą. Tai ir padarėme svarbiausiose sezono varžybose.

O šiaip su Mykolu visada smagu varžytis ir siekti gerų rezultatų. Tai matėme ir neseniai Lenkijoje vykusiose Deimantinės lygos varžybose. Visada gera su juo kovoti.

– Vilniuje jūsų laukia dar vienas rimtas varžovas – olimpinis čempionas Roje Stona. Kokios kovos galime tikėtis?

– Manau, laukia tikrai gera kova. Mačiau dalyvių sąrašą – į Vilnių atvyksta daug pajėgių disko metikų. Girdėjau, kad Lietuvoje yra geros sąlygos, todėl manau, jog varžybos bus labai įdomios.

– Mykolas Alekna savo interviu praėjusią savaitę sakė, kad visi į Vilnių atvyks turėdami pačių didžiausių ambicijų. Koks bus jūsų tikslas paskutinėse sezono varžybose?

– Vienintelis tikslas – mesti toli. Vis dar esu geros sportinės formos, treniruotėse sekasi labai gerai. Iki sezono pabaigos dar turime varžybų, o paskutinės vyks Lietuvoje. Tikiuosi sezoną užbaigti asmeniniu rekordu.

– Šį sezoną ir jūs, ir Mykolas Alekna, ir Roje Stona diską metėte toliau nei 70 metrų. Ar Vilniuje galime tikėtis dar vienų varžybų su 70 metrų ribą viršijančiais rezultatais?

– Tikrai taip. Manau, galime tikėtis ir daugiau nei 70 metrų. Matome, kad Mykolas yra puikios formos ir jam tai labai geras sezonas. Aš taip pat esu puikios formos – kol kas tai geriausias sezonas mano karjeroje. Manau, R. Stona taip pat gerai pasirengęs, stiprūs yra ir disko metikai iš Nyderlandų. Tad kova turėtų būti labai atkakli.

– Vingio parko stadiono rekordas yra 70 m 1 cm ir šis Virgilijaus Aleknos pasiekimas gyvuoja jau beveik du dešimtmečius. Jau ankstesnis jūsų atsakymas sufleruoja, kad galime tikėtis, kad varžybose Vilniuje šis rekordas kris?

– 70 metrų visada yra geras rekordas, tokį rezultatą pagerinti nėra lengva. Tačiau, esant dabartinei situacijai, sakyčiau, kad tai tikrai įmanoma.

– Pats paminėjote, kad Lietuva garsėja stipria disko metimo tradicija – turėjome Virgilijų Alekną, Romą Ubartą, Andrių Gudžių, dabar turime Mykolą ir Martyną Aleknas. Ką jums reiškia atvykti varžytis į šalį, turinčią tokią disko metimo istoriją?

– Visada gera atvykti į šalis, turinčias metimų rungčių tradicijas. Tokiose šalyse žmonės mėgsta metimus, labiau jais domisi, yra labiau įsitraukę. Todėl tokiose vietose visada smagu varžytis.

Kaip ir sakėte, Lietuva per savo istoriją turėjo daug puikių disko metikų. Manau, mesti diską tokioje šalyje yra kažkas ypatingo.

– Organizatoriai prasitarė, kad vienintelis jūsų pageidavimas buvo mėgstama muzika metimų metu. Ką norėtumėte išgirsti Vingio parko stadione?

– „Rammstein“ būtų visai neblogai (šypsosi – aut. past.). Mantas Jusis mums dar pažadėjo ekskursiją po Vilnių, tad tikiuosi po varžybų šiek tiek pamatyti ir miestą. Manau, bus smagu.

– Dažniausiai sezono pabaiga sportininkui turi savitą jausmą – žinai, kad liko paskutinės varžybos, galbūt sumažėja įtampa ir norisi tiesiog pasimėgauti paskutiniu startu. Ar jūs jaučiatės panašiai, ar vis tiek norisi sezoną užbaigti aukšta nata?

– Žinoma, kiekvienas varžybas noriu baigti kuo geresniu rezultatu ir mesti kuo toliau. Todėl ir paskutinės sezono varžybos bus gana svarbios. Be to, tai Mykolo gimtasis miestas, todėl, manau, bus labai įdomu.

– Ne kartą minėjote, kad šis sezonas jums itin sėkmingas. Kas lėmė tokį stabilumą ir aukštus rezultatus?

– Manau, šiemet pavyko stabilizuoti techniką, todėl ir rezultatai tapo labai stabilūs – dažniausiai sukasi apie 70 metrų. Turėjau, regis, trejas varžybas, kuriose mečiau toliau nei 72 metrus, ir dar keletą, kuriose viršijau 70 metrų. Tad sezonas tikrai neblogas. Be to, apgyniau Europos čempiono titulą.

– Ilgametis Virgilijaus Aleknos treneris Zigmas Živatkauskas po Europos čempionato atkreipė dėmesį, kad pakeitėte techniką ir dabar ji atrodo itin efektyvi. Kaip vyko šie pokyčiai?

– Pasikeitė ir mano treneris – dabar mane treniruoja žmona. Ji labai gerai mato techninius dalykus. Pastaruosius kelerius metus daug su tuo dirbome. Anksčiau turėjau, sakykime, keletą prastesnių metų ir mano technika buvo šiek tiek pabyrėjusi nuo mano natūralaus metimo. Maždaug dvejus metus ieškojome tinkamo modelio ir dabar jį radome. Jis gerai dera su mano natūraliais judesiais ir technika. Toliau laikysimės šio modelio, dirbsime ir žiūrėsime, kaip toli gali skristi diskas.

– Sugrįžkime į Vingio parko stadioną. Kokia atmosfera jums padeda pasiekti geriausius rezultatus – tyla ar garsūs, energingi žiūrovai?

– Tikrai garsūs ir energingi žiūrovai. Man patinka gera muzika, gera publika, kai jauti, kad žmonės įsitraukę į disko metimo varžybas, jas stebi ir džiaugiasi tolimais metimais. Kuo garsiau – tuo geriau.

– Kurio stadiono publiką prisimenate labiausiai?

– Labai gera atmosfera būna Estijoje, Jehvyje, iš kur kilusi mano žmona. Puikiai prisimenu ir 2023 metų pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Budapešte. Stadionas buvo pilnutėlis, jame buvo daug slovėnų, todėl atmosfera buvo tiesiog puiki.

– Tikimės, kad ir Vilnius paliks tokį įspūdį. Pabaigai – ką pasakytumėte Lietuvos sporto gerbėjams, kad rugsėjo 12-ąją jie ateitų į Vingio parko stadioną?

– Visus, kurie mėgsta disko metimą, kviečiu atvykti, nes, manau, laukia tikrai puiki kova. Ir ne tik tarp manęs ir Mykolo. Žinoma, esame vieni pagrindinių vyrukų (juokiasi – aut. past.), tačiau dalyvaus daug kitų puikių disko metikų – olimpinis čempionas Roje Stona, stiprūs sportininkai iš Nyderlandų ir kiti.

Manau, galime tikėtis labai gerų rezultatų, todėl tokių varžybų, ypač vykstančių Lietuvoje, tikrai negalima praleisti.

Vilniaus mero taurės varžybos rugsėjo 12 d. Vingio parko stadione (M. K. Čiurlionio g. 112) prasidės 16 val. Įėjimas nemokamas.