90-ąjį gimtadienį švenčiantis Vladas Garastas: „Klaipėdoje bėgau 1000 m ir tapau Lietuvos čempionu“

Ta proga VE.lt pabandė rasti jubiliato sąsajų su Klaipėda ir jomis pasidalintis su Jumis, mieli skaitytojai.

Į Klaipėdą - po karo

„Esu tarsi senas klaipėdietis. Pirmą kartą Klaipėdoje apsilankiau po karo, 1947 metais. Tada dalyvavau lengvosios atletikos varžybose, bėgau 1000 m ir tapau Lietuvos čempionu.

Klaipėda buvo iki Senojo turgaus, o toliau buvo laukai. Buvo tik viena gatvė ir vien kaminai, dar daug griuvėsių... Keista ir malonu matyti, kaip dabar atrodo Klaipėda - išties išsiplėtė miestas.

Pajūryje yra likę daug prisiminimų. Klaipėdą galėčiau pavadinti tikru krepšinio miestu, kuris mūsų šaliai yra padovanojęs ne vieną talentingą krepšininką, garsinantį ne tik savo miestą, bet ir visą šalį“, - „Vakarų ekspresui“ pabrėžė V. Garastas.

Jis dar pridūrė: „Kai pradėjau dirbti krepšinio treneriu, klaipėdiečiai man daug padėjo. Čia visada prie jūros organizuodavome stovyklas. Palangoje negalėjome to daryti, nes buvo uždrausta.

Palanga buvo neva kurortas ir ten stovyklauti neleido. Be to, po karo normalių matmenų krepšinio aikštės Lietuvoje buvo tik dvi - Klaipėdoje, Sporto rūmuose, ir Kaune, Kūno kultūros institute. Kitur negalėjome treniruotis", - akcentavo jubiliatas.

„Klaipėda man asmeniškai labai daug padėjo, padėjo ir „Žalgirio“ komandai, ir Lietuvos rinktinei“, - sakė V. Garastas.

Skulptūrų parke - krepšininkų palydos

Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas klaipėdietis Rimantas Cibauskas prisiminė, kad su Vladu Garastu artimiau susipažino 2003 metais, kuomet Skulptūrų parke įvyko pirmosios „Time Team“ krepšinio aikštelės atidarymo iškilmės.

„Galima sakyti, kad ši aikštelė mus suartino. Vėliau nusprendžiau prisidėti prie Lietuvos krepšinio rinktinės palydų į Švediją, į Europos čempionatą. Daug bendravome su Vladu Garastu. Palydėtuves nuspręsta surengti iš Klaipėdos.

Tai pasiteisino su kaupu - susirinko minios žmonių, buvo surengta tikra šventė. Nors Lietuvos rinktinė į čempionatą važiavo kaip vidutiniokė, tačiau privertė nusilenkti visą Europą - po 64 metų pertraukos Lietuva vėl iškovojo senojo žemyno čempionų titulą. Iš V. Garasto mums visiems reikėtų pasimokyti išminties, atsakomybės ir pedagoginio talento“, - akcentavo R. Cibauskas.

Titulų galybė

Anot jo, peržvelgus V. Garasto LKF vadovavimo metus, akivaizdu, kad krepšinis Lietuvoje kilstelėtas į aukštesnį lygmenį.

Jo sėkmingo vadovavimo metu Lietuvos vyrų rinktinė 2003 metais Švedijoje tapo Europos čempione, 2007 metais Ispanijoje iškovoti Senojo žemyno bronzos medaliai, 2010 metais pasaulio čempionate Turkijoje taip pat pelnyti bronzos medaliai.

Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra iškovojusios nemažai svarbių pergalių. Viena iš ryškesnių pasiekta 2005 metais, kai Lietuvos vaikinų jaunimo rinktinė Argentinoje tapo pasaulio čempione.

Merginų jaunimo rinktinė (iki 18 metų) 2008 metais tapo Europos čempione. 2011 metais pasaulio jaunimo (U-19) čempionate nenugalimi buvo lietuvaičiai su Jonu Valančiūnu priešaky.

Žibėjo ir Lietuvos studentų rinktinė - 2007 metais Tailande tapo universiados čempionais, 2011 metais Kinijoje iškovoti bronzos medaliai.

VDU ekipa - penkiskart Europos studentų čempionė.

"Galiu drąsiai teigti, kad tai įspūdingų pergalių kelias, net įvardinčiau aukso laikotarpiu, kilstelėjusiu Lietuvos prestižą į aukštesnį lygmenį. Visa tai dėka sėkmingo V. Garasto vadovavimo, LKF atstovų indėlio. Visur reikėjo išminties. Pavyzdžiui, daug kas atkalbinėjo, kad būtų paskirtas treneris Kęstutis Kemzūra, tačiau LKF paskyrė jį ir Turkijoje iškovojome pasaulio bronzos medalius.

Kai kur reikia ir surizikuoti bei matyti kelis ėjimus į priekį, o Vladas Garastas turi tokį talentą.

V. Garastas LKF prezidentu tapo 72 metų. Atrodytų tai garbingas amžius, tačiau jis visus aštuonerius LKF vadovavimo metus rodė daug drąsos, energijos, išminties ir iki šiol yra aštraus ir šviesaus proto, energingas. Jam energijos gali pavydėti ir per pus jaunesni žmonės", - akcentavo R. Cibauskas.

V. Garastas gimė 1932 metų vasario 8 d. Linkuvoje, Pakruojo rajone, 1952 m. baigė Biržų gimnaziją, 1959 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. 2004 m. Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaras.

1952–1960 m. žaidė Kauno “Žalgirio” komandoje. Nuo 1956 m. Biržuose dirbo treneriu. 1959–1970 m. Biržų raj. Sporto komiteto pirmininkas. 1971–1978 m. Biržų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktorius, treniravo rajono krepšinio rinktinę, Lietuvos moksleivių rinktines.

1979–1989 m. Kauno “Žalgirio” krepšinio vyrų komandos vyriausiasis treneris. Jo vadovaujama “Žalgirio” komanda ir Lietuvos rinktinė iškovojo vienus didžiausių savo laimėjimų. 1985–1987 m. TSRS čempionate laimėtas auksas, 1980, 1983–1984, 1988–1989 m. TSRS vicečempionė.

1986 m. iškovojusi čempionate aukso medalius, Kauno “Žalgirio” komanda dalyvavo Europos šalių taurių laimėtojų taurės ir Europos šalių čempionų taurės turnyrų finalinių rungtynių kovose su stipriausiomis komandomis.

Geriausių pasaulio klubinių komandų pirmenybėse R. V. Džonso taurės turnyre “Žalgiris” tapo pasaulio klubinių komandų čempionais.

1989–1991 m. TSRS vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Komanda tapo 1989 m. Europos vyrų krepšinio čempionato trečios, 1990 m. pasaulio čempionato antros vietos laimėtoja. 1991 m. palikęs rinktinę perėjo į Čekoslovakijos komandą “Prievidza” ir su šia ekipa tapo Čekoslovakijos čempionais, paskutiniais Čekoslovakijos čempionais.

1992–1997 m. Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiasis treneris. Taip pat tais metais dar treniravo ir Kauno “Atletą”. 1992 m. Olimpinėse žaidynėse Barselonoje, 1996 m. Atlantoje V. Garasto treniruojama Lietuvos krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.

1996–1998 m. Alytaus „Alita Savy“ vyr. treneris. Nuo 1999 m. Alytaus krepšinio klubo “Alita” viceprezidentas. 1998 m. įsteigė Dzūkijos V. Garasto krepšinio centrą.

Nuo 2000 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės konsultantas, 1995–2003 m. Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas. Nuo 2003 – 2011 m. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Žymiausi auklėtiniai: Virginijus Jankauskas, Mindaugas Lekarauskas, Algirdas Linkevičius, Saulius Patkauskas, Raimundas Valikonis, Saulius Venclovas, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir kt.

Stiprybės, geležinės sveikatos ir jėgų Jūsų darbuose bei kasdieninėje veikloje, mielas Vladai Garastai.

Modesto PATAŠIAUS nuotr.