Dauguma dalyvių – kretingiškiai
Varžyboms teisėjavo kretingiškį riedlenčių sportininką Joną Rimgailą remiantis įmonės „Kingply Skate CO“ direktorius ir šio sporto mėgėjas Donatas Zaloga. „Visi čia susirinkę sportininkai yra mėgėjai-profesionalai, gatvės sportu užsiimantys kurį laiką“, – įvardijo jis.
Gatvės sporto mini turnyras prasidėjo individualiais paspirtukininkų pasirodymais. Dauguma dalyvių buvo iš Kretingos rajono, kurie ir treniruojasi ant Pastauninko parke esančios rampos.
Tiesa, prizinę vietą laimėjęs penkiolikmetis Gustas Loda atskleidė, kad, nors gyvena Palangoje, treniruotis atvyksta ir pas mus. „Paspirtuku važinėju 6-erius metus.
Ankščiau treniruodavausi prie savo mokyklos Palangos Senosios gimnazijos buvusios rampos, tačiau ją nugriovė“, – kalbėjo įspūdingus triukus ant rampos demonstravęs devintokas.
Socialinių tinklų vaizdo įrašų platformose pamatęs įvairiausius triukus atliekančius paspirtukininkus palangiškis Gustas panoro ir pats to išmokti.
„Prisimenu savo pirmą užlipimą ant rampos, atėjimą į šią bendruomenę – buvo baisu. Bijojau, kad manęs nepriims ir juoksis, kad nemoku važiuoti. Dabar šiuo sportu užsiimu, nes man tai daryti labai patinka, – tikino G. Loda, kurį į įvairias varžybas, kaip ir šias, visada lydi tėtis. – Esu pasirodęs ir Vilniuje, kituose šalies miestuose. Tėvai mane labai palaiko.“
Paspirtuku važiavo 8 jaunuoliai, kurie, pagal savo važiavimo lygį, buvo suskirstyti į dvi grupes: mažiau ir daugiau pažengę. Kiekvienas jų turėjo galimybę pasirodyti po 2 kartus 45 sekundes trunkančiuose pasirodymuose.
Sportininkai ne tik dideliu greičiu važinėjo rampa, bet ir ore apsuko, kai kurie ir ne po kartą, paspirtukus, jų vairus, persimetė paspirtuką sau virš galvos.
Vieni pravažiavo be klaidų, kitiems teko ir griūti ant rampos. Tarp mažiau pažengusių I v. laimėjo Nojus Sudintas, II v. – Denas Daugintis, III v. – Danielius Pakalniškis. Tarp pažengusių I v. iškovojo palangiškis G. Loda, II v. – Rojus Pakamorė, III v. – Majus Knieža.
Važiavo ir patyręs traumą
Vis dėlto daugiausia griuvimo ir įtampos buvo riedlenčių pasirodymuose. Riedlenčių valdymas iš sportininko pareikalauja išskirtinio susikaupimo, yra didesnė tikimybė, kad lenta išslys iš po kojų. Šis sunkus darbas, įtampa ir matėsi varžybų eigoje – dažnam sportininkui triuką teko pakartoti ne kartą, kad šis išties pavyktų.
Ant rampos savo įgūdžius demonstravo 8 riedlenčių sportininkai, 2 iš jų – kretingiškiai penkiolikmetis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtinis J. Rimgaila ir Vilius Steponavičius.
Jau ketverius metus riedlente važinėjantis Jonas tikino, kad šią judėjimo priemonę jau yra gerai įvaldęs: „Dalyvauju įvairiose varžybose visoje Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Ne kartą esu užėmęs ir prizines vietas.“
leidžia laisvalaikį, o riedlenčių sportas man – tai labiau gyvenimo būdas, todėl tuo ir užsiimu.“
Riedlentę jaunuolis pasirinko, nes jam tai atrodo įdomesnė sporto sritis. „Važiuoti paspirtuku man būtų nuobodoka ir pakankamai lengva. Su riedlente atlikti triukus kur kas sudėtingiau, taip pat jie įvairesni – galima čiuožti borteliu, turėklu, ore apversti riedlentę nenukritus nuo jos, slysti ir t.t.“, – sporto specifiką paaiškino J. Rimgaila.
Tarp riedlentininkų geriausias buvo kretingiškis J. Rimgaila.
Kadangi šiam turnyrui organizatoriai nesurinko pakankamai BMX dviračių sportininkų, atskiros rungties jiems nerengė. Vis dėlto 4 svečiai iš Vilniaus susirinkusiesiems padovanojo įtampos kupiną pasirodymą.
Patyrę sportininkai išdarinėjo įvairiausius triukus, tačiau žiūrovus dar labiau stingdė, kuomet per rampą BMX dviračiais šokinėjo ant jos gulint žmonėms-savanoriams. „BMX dviračių šou – improvizuotas. Kokius triukus atliks, sportininkai sprendė važiuodami rampa“, – paaiškino D. Zaloga.
Gatvės sporto mini turnyras Savivaldybei kainavo 400 eurų.
Atsižvelgė į jaunimo poreikius
Apie 120 tūkst. kainavusi rampa Kretingos Pastauninko parke įrengta prieš maždaug dvejus metus. „Ankščiau šioje vietoje buvo kur kas mažesnė rampa, tačiau ji nusidėvėjo ir tapo pavojinga naudoti. Teko ją nuardyti ir statyti naują“, – priminė mini turnyrą stebėjusi Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė.
Nuardžius rampą sportininkai nebeturėjo, kur treniruotis, tačiau norintieji rado, kur tai daryti. „Važiuodavau į Vydmantuose ar Palangoje esančią rampą ir ten važinėdavau, kiek žinau, ir kiti sportininkai taip darė“, – dalinosi J. Rimgaila.
Kokią rampą atstatyti, tuomet sprendė patys ant rampos sportavę jaunuoliai. Jie dalyvavo diskusijose su valdžios atstovais, dalinosi savo mintimis ir su rampos statytojais derino tiek rampos formą, tiek iš ko ji bus pagaminta. „Kas geriau žino, ko jiems reikia, jeigu ne patys sportininkai.
Jie aktyviai diskutavo, kokia rampa ir kur turėtų būti. Taip buvo nuspręsta daryti V formos rampą iš medienos plokščių, o ne betoninę.
Toks sprendimas buvo priimtas, kad rampa galėtų naudotis tiek profesionalai, tiek pradedantieji ir kuo įvairesnių sporto šakų atstovai, nes ne visoms judėjimo priemonėms tinka betoninė danga“, – rampos atsiradimo istoriją apibendrino V. Jakumienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą