Augusto Marčiulionio efektas: Vilniaus „Rytas“ vėl primena tikrą krepšinio komandą

Ekspertai sutinka: „Rytas“ pagaliau turi tikrą žaidimo organizatorių, kurio trūko didžiąją sezono dalį.

Žaidimo organizavimo meistriškumas

Sugrįžęs į Vilnių, A. Marčiulionis iškart užfiksavo šio sezono „Ryto“ rekordą – 8 rezultatyvūs perdavimai per vos 21 minutę. Tai nebuvo tiesiog statistika; tai buvo pamokos, kaip įveikti agresyvią varžovų gynybą:

„Step-out“ gynybos kirtimas: Marčiulionis demonstravo ramybę prieš varžovų bandymus dvigubinti gynybą, rasdamas laisvus komandos draugus po krepšiu arba kantrybe išlaukdamas geriausio momento perdavimui.

Greitasis puolimas: Vadovėlinis žaidimas situacijose „trys prieš du“, kai kamuolys metikus pasiekia būtent tą akimirką, kai jie yra pasirengę atakuoti.

Lengvesnės progos lyderiams: Tokie žaidėjai kaip Gytis Masiulis ar Jerricas Hardingas pagaliau gavo progas rinkti taškus ne po individualių pastangų, o po puikiai paruoštų derinių.

Gynybinis skydas ir agresyvumas

Nors puolimas žavi labiausiai, A. Marčiulionio įtaka gynyboje yra ne mažiau svarbi. Skirtingai nei ankstesni projektai įžaidėjo grandyje, Augustas demonstruoja išskirtinį darbą prie užtvarų:

Prikibimas prie lyderių: Jis nepalieka jokių tarpų varžovų snaiperiams, o tai leidžia „Rytui“ cementuoti gynybą, kuri su Artūru Gudaičiu po krepšiu dažnai reikalauja didelio gynėjų aktyvumo.

Energija kitiems: Gera gynyba leidžia komandai bėgti į greitas atakas, o tai yra Giedriaus Žibėno propaguojamo krepšinio pagrindas.

Komandos draugų renesansas

Augusto pasirodymas atgaivino ir kitus žaidėjus. Simas Lukošius sužaidė karjeros rungtynes, pataikydamas 6 tritaškius iš 9. 

Taip pat pastebima, kad aukštaūgiai, ypač A. Gudaitis, pagaliau sulaukia „saldainiukų“ – perdavimų, kurie baigiasi lengvais dėjimais, o ne sunkiomis grumtynėmis.

Šaltinis: Augustas Šuliauskas / Krepšinio analizė