„Net negalėjau pasvajoti apie tokį mūšį. Jei prieš mėnesį būtume pasakęs, kad laimėsiu prieš Šarą, būčiau klausęs: ką jūs čia šnekate?“ – kalbėjo T.Masiulis, pradėjęs Eurolygos sezoną rezultatu 2-0.
Iš pradžių Eurolygos finalininkai, paskui – Eurolygos čempionai.
Toks svajonių debiutas prie Kauno „Žalgirio“ komandos vairo įvyko Tomui Masiuliui, penktadienį pasiekusiam dar vieną saldžią pergalę Eurolygoje.
„Žalgiris 84:81 įveikė „Fenerbahče“, o T.Masiulis – savo gerą draugą ir ilgametį bendražygį Šarūną Jasikevičių.
Aštuonerius metus prieš tai Kaune, Barselonoje ir Stambule jie buvo duona ir sviestas, inkstai ir kepenys, Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas, Vladas Garastas ir Henrikas Giedraitis, Gitanas Nausėda ir Frederikas Jansonas.
Kartu kūrę pergalių receptą iki čempioniško Eurolygos titulo, du kauniečiai išsiskyrė, kai „Žalgiris“ vasarą pasiūlė T.Masiuliui vyr. trenerio kostiumą.
Dabar jie vėl susitiko akis į akį, tikėdami, kad rungtynes matė ir judviejų pirmasis treneris Feliksas Mitkevičius.
Rungtynių akimirka / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Lyginant su pirmuoju sezono maču, kuriame „Žalgiris“ 89:84 pranoko „Monaco“, T.Masiulis padarė vieną keitimą starto penkete, vietoj Edgaro Ulanovo įleidęs Igną Brazdeikį.
Šį netrukus keitė Arnas Butkevičius, pristatęs prie varovų lyderio Wade‘o Baldwino, bet puolime viskas sukosi aplink du kitus „Žalgirio“ vaikinus: Nigelą Williamsą-Gossą ir Lauryną Birutį.
Jų duetas pelnė 17 iš 19 pirmųjų Kauno komandos taškų, padėjusių atitrūkti nuo Eurolygos čempionų pirmajame kėlinyje.
Kai įsijungė ir dar viena taškų mašina – Mosesas Wrightas, „Žalgiris“ įgijo 9 taškų persvarą.
Moses Wright / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Per 12 pirmų minučių visus 12 žaidėjų aikštėje panaudojęs T.Masiulis užfiksavo Eurolygos krikštą Mantui Rubštavičiui ir palaikė geidžiamą intensyvumą. Kauniečiai kiek išsimušė iš ritmo, bet neišleido pranašumo.
Nuo pat mačo pradžios modamas rankomis lyg malūnas, 50-metis T.Masiulis emocijomis dažnai lenkė įprastai labiau audringą, pusantrų metų jaunesnį Š.Jasikevičių. O „Žalgiris“ lenkė „Fenerbahče“, įgijęs 10 taškų pranašumą trečiajame kėlinyje, labiausiai dėka Sylvaino Francisco tritaškių.
Kai du tritaškius įskraidino Ąžuolas Tubelis, o „Žalgiris“ atitrūko dar labiau (65:51), pašoko ne tik aistruolis, laikęs plakatą „Tubelis – šaunus bernelis“, bet ir prieš buvusį „Ryto“ puolėją pastarąsias savaites protestavę „Green White Boys“ sirgaliai.
T.Masiulis daužė delnu sau į kaktą ketvirtajame kėlinyje, kai Stambulo klubas žaibiškai nukirpo skirtumą (69:64), laimėjęs atkarpą 11:2.
Supermenu virtęs D.Baldwinas padarė viską, kad 36 min. „Fenerbahče“ išlygintų rezultatą (72:72) ir rungtynių svarstyklės galėtų nusvirti į bet kurią pusę.
Tačiau netikėtus kertinių tritaškių pataikytojus Edgaro Ulanovo ir Arno Butkevičiaus vaidmenyje radęs „Žalgiris“ išplėšė pergalę, po kurios rezultatas tapo 2-0 Eurolygoje ir vieta tarp turnyro lyderių.
Rungtynių akimirka / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
„Gera komandinė pergalė, smagu pradėti sezoną Kaune taip, – sakė T.Masiulis. – Aišku, žaidėme prieš čempionus, nėra keista, kad jie mus pavijo. aišku, gal ir aš klaidų padariau, ne tuos žaidėjus įleidęs, bet per dvigubą Eurolygos savaitę žaidėjams poilsio reikia. Šiandien gavome gerų pamokų.“
– Jums su Šarūnu Jasikevičiumi sunku nustebinti vienas kitą, bet gal buvo taip vadinamų triušių iš skrybėlės šiose rungtynėse?
– Bandymų buvo, gal pusės tų triušių, kuriuos jis ištraukė, aš net nepamačiau, jį žinant. Tačiau bandėme reaguoti į jo penketus ir žaisti.
– Po eilės metų grįžote į Kauno areną. Kokios emocijos?
– Šiandien kažkodėl ramiai jaučiausi. Net labiau pargyvendavau, kai dublerius treniravau. Nežinau, kodėl taip yra. Tačiau aš tikiu komanda, matau, kad ji jau pradeda tikėti. Aišku, lengviau tikėti, kai laimi.
Jaudulys buvo, žinoma. Stoviu už tokios komandos vairo – tai svajonė. Bet reikia dirbti toliau. Mano darbas paruošti komandą ir viskas.
Tomas Masiulis / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
– Šarūnas Jasikevičius vos atvykęs į Kauną sakė, kad „Žalgiris“ žaidžia veidrodinį krepšinį „Fenerbahče“ komandai. Kiek šiose rungtynėse komandos buvo panašios ir kuo skyrėsi?
– Buvo visiškai panašios. Žinote, aš žaidžiau tokį krepšinį aštuonerius metus, aš tikėjau jo sėkme. Tad man sunku ir kažką nauja sugalvoti.
Su laiku gal kažkiek pridėsime ir pakeisime, bet iš esmės visi deriniai ir gynybos sistemos yra tokios pat, aš ir žaidėjams sakiau, kad lengva „Fenerbahče“ skautinti, nes jie žaidžia taip pat, kaip mes.
– Žurnalistai tarsi lipdo jums ir Š.Jasikevičiui „mokinio“ ir „mokytojo“ etiketę. Šaras jos kratosi, sakydamas, kad kartu kūrėte viską tuos aštuonerius metus. Kaip pavadintumėte jūsų santykį?
– Taip, jis mano mentorius, mano guru. Nežinau, kaip pavadinti. Tik žinau, kad be jo čia nesėdėčiau. Visą gyvenimą būsiu dėkingas už tai, ką jis padarė.
– Įprastai Šarūnas būna labai emocingas rungtynėse, bet šiandien susidarė įspūdis, kad sproginėjote emocijomis ir jūs.
– Man sproginėjo? Jūs dar nematėte manęs sproginėjančio (šypsosi).
Nežinau, rungtynės vyksta, emocijos verda. Pažiūrėsiu įrašą, gal kitą kartą būsiu ramesnis. Kartais tiesiog skaudu, kai esame aptarę situaciją, bet gauname „2+1“. Tada emocijos ir prasiveržia.
– Kertiniu metu ne „Žalgirio“ etatiniai lyderiai, bet Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius pataikė po tritaškį, Ąžuolas Tubelis įmetė du prieš tai. Ar paties nenustebino tokia pabaiga?
– Nenustebino. Aš visais jais tikiu. Mes turime susikurti metimus, o būdami laisvi jie turi mesti. Normalu, kad varžovai rizikuos, susitelks į mūsų lyderius, o pataikyti turės ir kiti žaidėjai.
Ąžuolas gali pataikyti, nors ir nenoriu, kad tai būtų jo dažniausias ginklas. Tačiau šiandien jis parodė, kad nuo jo trauktis nėra efektyvu.
– Wade'as Baldwinas pelnė 36 taškus. Kodėl neradote priešnuodžių jam?
– Daug taškų įmetė man, dėl mano kaltės. Pradžioje aš ir norėjau, kad gintumėmės prieš jį iš priekio, bet kai jis pataikė taip du ar tris tritaškius, paskui jau nebenorėjau taip pat atsiduoti jam paskutinių tritaškių.
Gal dar nespėjau perduoti visko komandai, bet šįkart jis daugiau nei pusę taškų įmetė man, o ne mano žaidėjams, nes jie vykdė tai, ko jų prašiau.
– Mosesas Wrightas įgrūdo kamuolį per Tariką Biberovičių. Ar nebuvo gaila jūsų buvusio auklėtinio?
– Visus žaidėjus pažįstu, smagu juos sutikti, nes esame gerų dalykų kartų nuveikę. Dabar negaila, bus smagu kada nors iš to pasijuokti.
O kalbant apie Mosesą, visi giriate jį už puolimą, bet man labai reikia, kad jis būtų solidesnis gynyboje. Yra gerai, bet noriu dar geriau.
– Po rungtynių, kai davėte delnu penkis visiems žaidėjams, atrodė kad jaudulys prasivežė?
– Natūralu, juk laimėjome prieš Eurolygos čempionus. Pirmos emocijos tokios, kad viduje viskas verda. Tikrai smagu.
Pradėti 2-0 ... Turbūt niekas netikėjo tuo, gal ir mes patys turėjome abejonių. Kita vertus, tai tik pradžia, viskas dar prieš akis, reikia dirbti toliau.
– Š.Jasikevičius sakė, kad vaikščiodamas po Kauną šiandien pagalvojo apie pirmąjį trenerį Feliksą Mitkevičių, o paskui prasitarė, kad prieš rungtynes spaudžiant ranką jūs apie jį pasakėte. Jums irgi iškilo prisiminimai?
– Būtent. Šiandien namuose pagalvojau, kad mūsų a.a. treneris Feliksas Mitkevičius, kuris galbūt dabar stebi mus iš dangaus, būtų žiauriai laimingas matydamas mus stovint vienas prieš kitą, vadovaujant Eurolygos komandoms.
Tai kažkas neįtikėtina. Didelė pagarba jam, kad jis mus tokius užaugino. Jis visada liks atmintyje.
– Kai šiandien paprašėme Š.Jasikevičiaus įvardyti jūsų stipriausią savybę, jis akcentavo: žmogiškumas. Ką pasakytumėte kita kryptimi?
– Jūs Šarūną matote kaip trenerį, kaip strategą. O aš matau, kaip šeimos žmogų. Visi jį yra išgyrę kaip trenerį.
O man labiausiai patinka jo vertybės, kaip jis žiūri į darbą, kaip į šeimą, kaip jis reaguoja už aikštės ribų. Mes panašiai mąstome. Aš jau daug išmokau iš jo ir vis dar mokinuosi. Tai ne tik apie krepšinį šnekant.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą