Gintaras Cibulskis: „Esu ten, kur man patinka ir tinka“

„Yra sakoma: “Susirask mėgstamą darbą ir tau niekada gyvenime nereikės dirbti.„ Jaučiuosi savose rogėse. Tai labai įdomus mano gyvenimo etapas“, - „Savaitės ekspresui“ pasakojo nuo šio sezono Klaipėdos „Dragūno“ vyrų komandai ėmęs vadovauti rankinio milžinas Gintaras Cibulskis.

Kai 2021 metų gegužės 22 dieną per paskutines Lietuvos rankinio lygos (LRL) finalo rungtynes tuometinis „Dragūno“ strategas Artūras Juškėnas likus vos pustrečios minutės iki rungtynių pabaigos paprašė minutės pertraukėlės, nusiėmė juostelę su skiriamuoju trenerio ženklu ir, stebint komandai, užkabino ją savo įpėdiniui G. Cibulskiui, daugeliui tai buvo staigmena.

Tik ne pačiam G. Cibulskiui. Jis su A. Juškėnu jau buvo aptaręs šios Klaipėdos vyrų komandos treniravimo galimybes ir pasiryžęs versti naują savo gyvenimo puslapį.

G. Cibulskis yra vadinamas rankinio sporto milžinu, kadangi jo ūgis - 199 cm, o kūno apimtys - išskirtinės.

„Kaip aš pats mėgstu sakyti - sveriu daugiau nei šimtą kilogramų ir matausi iš toli“, - šypteli jis.

Jis prieš daugiau nei 10 metų net atstovavo Lietuvos kariškių rankinio rinktinei Indijoje vykusiame pasaulio kariškių čempionate ir iškovojo bronzos medalius.

Vėliau jis žaidė ir Nyderlandų profesionaliame klube ir viena Nyderlandų televizija apie G. Cibulskį net buvo parengusi išskirtinį vaizdo reportažą, kuriame jis pasakojo ne tik apie rankinį, bet ir apie ten dirbamus ūkio darbus.

G. Cibulskis daug metų vilkėjo ir Lietuvos rankinio rinktinės marškinėlius. Dabar jis oficialiai yra žaidžiantysis „Dragūno“ treneris, tačiau pats į aikštę žengs tik ekstra atveju.

Tenka ir balso toną pakelti

„Dabar po treniruočių mano darbas nesibaigia. Nuolat mąstau, kaip patobulinti gynybą, gal pabandyti vieną ar kitą žaidėją kitoje pozicijoje ir panašiai. Tiesiog gyvenu rankiniu nuo ryto iki vakaro, vis suku galvą. Bet man tai - žavingas ir labai įdomus gyvenimo etapas. Esu pasiruošęs naujiems iššūkiams“, - sakė G. Cibulskis.

Tuoj pat jis pridūrė: „Nė vienas darbas nėra lengvas, tačiau daug geriau daryti tai, kas patinka ir įdomu nei, tarkime, lįsti į sferą, kurios visiškai neišmanai. Kas būtų, jei aš staiga baigčiau sportinę karjerą ir imčiau statyti namus? Turbūt būtų daug broko“, - šypteli G. Cibulskis.

Jis pripažįsta, kad staiga iš komandos draugo tapti treneriu ir per trumpą laiką įgyti autoritetą nėra lengva.

„Tenka perlipti per tą barjerą, kad kartais, jei reikia, turiu pasakyti ir griežtesnį žodį. Žaidėjai jau turi atsižvelgti, kad esu jų treneris, ir suprasti, kad tai daroma dėl drausmės ir bendro rezultato. Daug dirbame dėl komandos narių tarpusavio ryšio stiprinimo“, - sakė G. Cibulskis.

„Dragūno“ komandos naujokai iš Ukrainos: dešinysis pusiau kraštas Seyed Navid Naghavialhosseini, kairysis pusiau kraštas ir gynėjas Daniil Plakhotin bei vartininkas Maksim Lobchuk. RK „Dragūnas“ nuotr.

„Dragūno“ komandos naujokai iš Ukrainos: dešinysis pusiau kraštas Seyed Navid Naghavialhosseini, kairysis pusiau kraštas ir gynėjas Daniil Plakhotin bei vartininkas Maksim Lobchuk. RK „Dragūnas“ nuotr.

Stiprinasi legionieriais

„Dragūno“ komanda, palyginti su praėjusiais metais, atsinaujino - įsiliejo trys legionieriai iš Ukrainos: dešinysis pusiau kraštas Seyed Navid Naghavialhosseini, kairysis pusiau kraštas ir gynėjas Daniil Plakhotin bei vartininkas Maksim Lobchuk.

„Visi jie jauni, 2000 metais gimę vaikinai“, - pasakojo G. Cibulskis.

Tiesa, „Dragūno“ komandoje neapsieita ir be praradimų: rungtyniauti į užsienio šalių klubus išvyko broliai Deividas (bandys įsitvirtinti pajėgiausioje Rusijos lygoje) ir Žanas Gabrielius Virbauskai (rungtyniaus aukščiausiojoje Ispanijos lygoje), Gytis Šmantauskas (išvyko į Islandiją), o Tomas Valentukevičius nusprendė baigti profesionalaus rankininko karjerą ir grįžo į gimtąją Varėną.

„Dar planuojame pasistiprinti dviem legionieriais iš Rusijos. Vienas jų - 200 cm ūgio ir sveria per 100 kg. Taip pat į komandą po truputį įtraukiame ir “Viesulo-Dragūno„ komandos jaunimą. Kai kurie žaidėjai žengti į vyrų komandą dar yra per jauni - jiems po 15-17 metų, tačiau auginamės juos. Jau yra pora dublerių komandos žaidėjų, kurie atlieka svarbų vaidmenį ir vyrų komandoje“, - pasidžiaugė G. Cibulskis.

 

Artūras JUŠKĖNAS, „Dragūno“ komandos direktorius

Artūras JUŠKĖNAS

Mūsų 2021-2022 metų sezono tikslai nesikeičia - sieksime tapti Lietuvos rankinio lygos čempionais, taip pat norėtume laimėti ir Baltijos rankinio lygos nugalėtojų trofėjų, o EHF Europos taurės varžybose visų pirma sieksime įveikti varžovus iš Slovakijos - MŠK Považská Bystrica ekipą ir žygiuoti toliau. Europoje visada norisi nužygiuoti kuo toliau, o kaip seksis - parodys laikas.

Mūsų ambicijos visada didelės. Dabar dėl COVID-19 situacijos komandoms nėra lengvas laikas - intensyviai dirbu su rėmėjais, yra krūva ir kitų su komanda ir vadyba susijusių reikalų. Gerai, kad komandos treniravimą patikėjome Gintarui Cibulskiui, tad aš galiu rūpintis visais kitais klausimais, nebereikia pačiam kasdien dirbti su žaidėjais sporto salėje. Kita vertus, ir biure apstu darbų, vos spėjame suktis.

Sidebar placeholder