Jubiliejų minintis treneris Donatas Narvilas: „Badmintonas yra mano gyvenimas“

Skambių pergalių su auklėtiniais pasiekęs Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro treneris atskleidė, kad didžiausia svajonė ir dovana jam būtų ugdytinių nuskintas olimpinis aukso medalis.

„Tikrai nejaučiu, kad būčiau penkiasdešimties. Širdyje kaip buvo dvidešimt, taip ir tebėra“, - juokėsi sukaktuvininkas.

Jubiliejaus proga D. Narvilą sveikino „Viesulo“ sporto centro direktorius Vaclovas Gedvilas ir pavaduotojas ugdymui Miglius Astrauskas.

„Donato patarimai, šypsena ir palaikymas lydi auklėtinius kiekvieną dieną, padedant siekti aukštumų tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.

Indėlis į badmintono bendruomenės plėtrą, talentų ugdymą ir šio sporto populiarinimą yra neįkainojamas. 

Dėl nuoširdaus darbo, kūrybiškumo ir aistros sportui buvo pasiekti ne tik puikūs rezultatai, bet ir suformuotos vertybės, kurias auklėtiniai nešasi per visą gyvenimą.

Džiaugiamės, kad toks treneris dalijasi savo sukaupta patirtimi su jaunąja karta Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre“, - sakė V. Gedvilas.

Pažintį su badmintonu D. Narvilas pradėjo vaikystėje, būdamas šešerių. Šio sporto treneriu dirbo jo tėtis Antanas.

„Badmintone esu jau 44 metus be jokių pertraukų, o treneriu dirbu apie 20 metų. Pats profesionaliai žaidžiau iki maždaug 38-erių. Vėliau baigiau žaidėjo karjerą ir dirbu tik treneriu“, - pasakojo jubiliatas.

Įvairaus amžiaus Lietuvos čempionatų nugalėtoju tapęs Donatas atskleidė, kad paslapčia išbandė ir kitokias sporto šakas. 

Be tėvų žinios kurį laiką lankė plaukimą, išbandė dviračių sportą, krepšinį, futbolą. Vis dėlto geriausiai sekėsi badmintonas.

„Mano tėtis visą gyvenimą žaidė badmintoną, aš žaidžiu, žaidžia mano dukra, mano brolio dukra. Badmintonas yra mano gyvenimas, neįsivaizduoju, kad būtų kitaip“, - patikino D. Narvilas.

Jis teigė, kad žavi šio sporto veržlumas, dvikova, adrenalinas stebint, kaip varžosi auklėtiniai.

„Dabar, kai esu treneriu, sunkiau. Labiau jaudinuosi. Kai pats sportavau, pralaimėjęs pasinervindavau kokias 20 minučių, o paskui vėl eidavau treniruotis. Būdamas treneriu kasdien galvoju apie kiekvieną sportininką, jo sėkmes ir nesėkmes“, - atviravo treneris.

Nuosekliai, kryptingai dirbantį trenerį džiugina ugdytinių Jono Petkaus, Danieliaus Beržanskio, Gabijos Mockutės, Marijos Rimkutės, Monikos Sukackaitės, Tado Rimkaus, Rebekos Aleksevičiūtės pergalės įvairaus amžiaus Lietuvos čempionatuose. Dauguma šių sportininkų - Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtiniai.

D. Narvilas taip pat yra ilgametis Lietuvos kurčiųjų badmintono rinktinės treneris.

Su rinktine pasiekta skambių pergalių: 2018 m. Europos kurčiųjų badmintono čempionate pelnyti komandiniai sidabro medaliai bei trys individualūs bronzos medaliai, 2021 m. - kurčiųjų vasaros olimpinių žaidynių sidabro medaliai, 2022 m. - Europos kurčiųjų badmintono čempionato aukso medaliai, 2023 m. 3-iajame pasaulio kurčiųjų jaunimo iki 19 metų badmintono čempionate - mišrių porų bronzos medaliai.

Treneris teigė, kad dirbti su klausos negalią turinčiais sportininkais nėra labai sunku, praverčia ir turimi gestų kalbos įgūdžiai. Kartais, kaip šypsodamasis teigė D. Narvilas, suprasti vieniems kitus pakanka ir žvilgsnio.

„Jau dabar ruošiamės kitų metų pavasarį vyksiančiam Europos čempionatui ir kitų metų rudenį vyksiančiai Tokijo kurčiųjų olimpiadai. 

Keliame aukštus tikslus, - sakė treneris, atskleidęs, kad svajoja apie olimpinį aukso medalį.

- Taip pat labai norėčiau, kad badmintonas sulauktų daugiau dėmesio ir būtų daugiau salių, kuriose galėtume sportuoti. 

Norinčiųjų sportuoti yra nemažai, bet dabar dėl salių trūkumo galime priimti ne visus. Norisi, kad daugiau talentingų vaikų turėtų galimybę atskleisti savo gebėjimus ir tobulėti.“