Kaip atsirado tenisas ir padelis, ar pastarasis – reali grėsmė tenisui?

(1)

Šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje atsirado nauja sporto rūšis – padelis. 

Padelio istorija

Meksikietis Enrique Corcuera buvo turtingas verslininkas, kuris mėgaudavosi tenisu, tačiau šis sportas jam pasirodė per sudėtingas fiziškai. 

Jis norėjo fiziškai lengvesnio sporto, tačiau su tokiu pačiu adrenalino ir azarto kiekiu bei tokio pat lygio įgūdžių, kaip tenisas.

Todėl 1969 metais savo gimtinėje Akapulke (Meksikoje) E. Corcuera sujungė teniso, skvošo ir rankinio elementus, kad sukurtų naują sporto šaką – padelį. 

Jis pastatė savo namų kiemo aikštelėje sienas ir keturių metrų metalinę tvorą, kad kamuolys nenuskristų pas kaimyną.

Po 5-erių metų Ispanijos Hohenlohės-Langenburgo princas Alfonsas susipažino su šiuo sportu ir savo viešbučio „Marbella Club Hotel“ kieme pastatė dvi padelio aikšteles.

Po metų nuolatinis viešbučio žaidėjas Argentinos milijonierius Julio Meniteguy atsivežė šio sporto idėją į savo šalį, kur tai tapo sensacija.

Dar po keliasdešimties metų, 1991-aisiais, ispanai, argentiniečiai ir urugvajiečiai įkūrė Tarptautinę padelio federaciją, o 1992 metais jau buvo surengtas pirmasis padelio pasaulio čempionatas, kuriame triumfavo moterų ir vyrų duetai iš Argentinos.

Šiais metais vyksta 17-as Pasaulio padelio čempionatas, kuriuose iki šiol laimėdavo tik dvi šalys – Ispanija arba Argentina.

Lietuvą padelis pasiekė 2013-aisiais, kai buvęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis įrengė pirmąjį Lietuvoje kortą savo sodyboje Dubingiuose. Tų pačių metų žiemą buvo įkurta ir Lietuvos padelio federacija.

Teniso istorija

Tenisas turi daugiau nei tūkstantmetį turtingos istorijos, kuri prasideda dar XIII amžiuje. Manoma, kad tenisą pradėjo žaisti Prancūzijos vienuolynuose, kur vietoj rakečių buvo naudojamos rankos. 

Tuo metu jis buvo vadinamas „delno žaidimu“ (pranc. „jeu de paume“).

Per tris tūkstantmečius toks delno žaidimas tapo labai populiarus Prancūzijos karališkajame dvare. Žaidėjai naudojo odinius kamuoliukus ir medines raketes. 

Taip tenisas greitai išplito po Europą, ypač Anglijoje, kur ir vadinosi „tennis”.

19 amžiaus pabaigoje tenisas tapo modernia sporto šaka. Tuo metu Anglijos majoras Walteris Clopton Wingfieldas pristatė naują žaidimo versiją ant žolės kortų.

1877 metais vyko pirmasis Vimbldono turnyras, vienas iš keturių Didžiojo kirčio teniso turnyrų pasaulyje. 

Vimbldonas tapo pavyzdžiu kitiems Didžiojo kirčio turnyrams – JAV, Prancūzijos ir Australijos atviriesiems čempionatams. Šie turnyrai iki šiol laikomi aukščiausio lygio teniso čempionatais pasaulyje.

20 amžiaus pradžioje tenisas tapo profesionaliu sportu. Tada šis sportas ir išpopuliarėjo Lietuvoje. Pirmieji teniso kortai buvo įrengti Vilniuje ir Kaune.

Teniso paklausa Klaipėdoje

„Padelis atėmė labai daug iš teniso“, – skundėsi Klaipėdos teniso akademijos direktorius Darius Gricius.

Išgirdus tokią problemą, kilo noras palyginti teniso ir padelio paklausą bei populiarumą Klaipėdoje. 

„Teniso namų“ atstovas Klaipėdoje tikino, jog yra begalė tenisininkų, migruojančių iš teniso į padelį, ar žaidžiančių abu sportus.

„Skaičiuojant gyventojų skaičių santykį, susidomėjimas tenisu Klaipėdoje yra panašus į didžiųjų miestų – Vilniaus ar Kauno. 

Kiek aikštelių yra, tiek ir žaidėjų, tačiau šiuo metu yra didelė konkurencija su padeliu. 

Reikėtų užduoti klausimą, kiek padelyje yra tenisininkų, kurie vienaip ar kitaip yra ir teniso, ir padelio žaidėjai“, – pasakojo Klaipėdos regiono turnyrų vadovas, nacionalinės kategorijos teisėjas Arūnas Grigalauskas.

„Balžeko teniso akademija“, įsikūrusi „mano.bank“ arenoje yra didžiausia teniso akademija Lietuvoje. 

Joje taip pat įkurta „BT fitness“ organizacija, kurioje treniruojasi įvairių sporto šakų Europos bei Pasaulio čempionai.

„Prie esamos infrastruktūros esame užpildyti 95-98% – pasiektos lubos. Rimta veikla Klaipėdoje užsiimame tik vienerius metus, bet skaičiai jau spėjo nustebinti. 

Kitos akademijos, dirbančios žymiai ilgesnį laiką, turi 80-90 sportuojančių vaikų, o mes – 150. Vadinasi, susidomėjimas didžiulis“, – tikino „Balžeko teniso akademijos“ plėtros vadovas Arūnas Balžekas.

Akademijos atstovas teigė, kad susidomėjimas tenisu yra didžiulis, o apie padelis nėra konkurentas.

„Galvojant apie padelį, reikėtų galvoti ir apie badmintoną. Šiuo metu padelio kreivė auga, bet taip pat ir stabilizuojasi. 

Pavyzdžiui, vieni populiarūs padelio kortai šiais metais jau sumažino padelio aikštelės kainą šešiais eurais, o tai reiškia didesnę pasiūlą už paklausą. Per 20 metų tenise to nėra buvę“, – pasakojo A. Balžekas.

Padelio paklausa Klaipėdoje

„Padelio namų“ Klaipėdoje vadovas Ruslanas Ablikovas nemano, kad padelis yra konkurentas tenisui, tačiau vis tik teigia, kad sportuojančių skaičius vis didėja.

„Susidomėjimas yra didžiulis. Šiemet yra antri metai, kai vedame vaikų padelio akademiją. Matome iš vaikų ir tėvų pusės, kad noriai leidžia į pačią akademiją. 

Tuo labiau, kiek mes girdime ir kalbame, kad 2032 metų vasaros olimpiadoje, kuri vyks Brisbane, Australijoje yra tikimybė, kad padelis bus įtrauktas. 

Manau, po to susidomėjimas bus dar didesnis, taip pat, kaip įvyko po Meilutytės pasirodymo Londono olimpinėse varžybose, tada pristatė daug baseinų Lietuvoje“, – dalinosi įžvalgomis R. Ablikovas.

Vadovas komentavo, jei skaičiuojant žmonių santykį mieste, tuomet daugiausiai padelio kortų iš visos Lietuvos būtų Klaipėdoje. 

Jis pasakojo, kaip serbų tenisininkas ir pirmoji teniso raketė pasaulyje Novakas Džokovičius sakė, kad iš komercinės pusės mato padelio grėsmę tenisui. 

N. Džokovičius savo interviu tvirtino, kad į teniso aikštelę telpa ne vienas padelio kortas, bet vis tik tenisas yra karalius (angl. „tennis is the king“).

Teniso ir padelio skirtumai

Pagrindiniai skirtumai tarp teniso ir padelio, kaip įvardina, padelio atstovas R. Ablikovas, yra keli. 

Padelyje aikštelė yra žymiai mažesnė nei teniso, kaip ir raketės, jų dydis ir svoris. Taip pat padelį rekomenduojama žaisti du prieš du, kai tenise labiau mėgstama yra dviejų žmonių kova, vieno prieš kitą. 

Teniso kortų aikštelės neturi ribų, o padelyje, jos aptvertos grotomis ir stiklu.

„Tai turi įtakos pačiam žaidimui – jei tenise praleidi kamuolį, jis praskrenda ir taškas būna prarastas, o padelyje, jeigu kamuoliukas atsimušė nuo stiklo konstrukcijos, tai dar yra šansas atakuoti arba apsiginti. 

Padelis yra greitesnis, vikresnis, jis reikalauja daugiau reakcijos, smagesnis iš tos socialinės pusės, kad žmones renkasi ir šeimomis, ir su draugais. 

Tai ne tik sportas, bet ir laisvalaikio praleidimo būdas, o tenisas labiau orientuotas į didžiulius rezultatus. 

Padelis yra augantis sportas, mes dar neužauginome naujos kartos, kuri galėtų tinkamai atstovauti tarptautinėse varžybose“, – tikino R. Ablikovas.

Šiuo metu uostamiestyje yra 25 teniso kortai ir 50 padelio kortų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder