Karaliaus Vilhelmo kanale - irkluotojų desantas

Istoriškai irkluotojams svarbioje ir strategiškoje vietoje, Drevernoje, Klaipėdos rajone, vyko 9-oji Karaliaus Vilhelmo kanalo irklavimo regata ir Lietuvos irklavimo federacijos taurės I etapas.

Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Birštono, Kupiškio ir Kauno rajonų. Varžėsi bemaž pusšimtis valčių.

Sportininkai, tarp jų ir būrys Klaipėdos irklavimo centro atstovų, varžėsi 6 000 metrų ilgio distancijoje (finišas - ties kaimo turizmo sodyba „Strykis“). Dvivietėmis ir vienvietėmis valtimis varžėsi ne tik jauniai, jaunimas, bet ir suaugusieji ir meistrai.

Varžybas organizavo Klaipėdos irklavimo centras drauge su Lietuvos irklavimo federacija.

Pradžia - prieš dešimtmetį

Pasak Lietuvos irklavimo federacijos prezidento Dainiaus Pavilionio, tradiciškai pavasarį irkluotojai sezoną pradeda irkluodami ilgą distanciją. Tam Vilhelmo kanalas puikiai tinka.

„Anksčiau ilgų nuotolių varžybas organizuodavome Birštone, tačiau vėliau Nemunas vietomis nuseko, sąlygos suprastėjo ir su Klaipėdos irklavimo centro direktoriumi, Lietuvos irklavimo federacijos viceprezidentu Liudviku Mileška pradėjome ieškoti vietos, kur mūsų sportininkai galėtų plaukti ilgas distancijas. Radome puikią vietą - Vilhelmo kanalą ir čia varžybas organizuojame jau devintus metus. Trasa - tiesi ir patogi“, - pasakojo LIF prezidentas D. Pavilionis.

Irkluotojai prieš varžybas įdėmiai apžiūri kanalo trasą, su Klaipėdos rajono įvairių atsakingų institucijų pagalba išvalo bebrų apgraužtus ir į kanalą įkritusius medžius, sutvarko aplinką.

„Perspektyvoje būtų galima išvalyti, galbūt kai kuriose vietose pagilinti Vilhelmo kanalą ir čia organizuoti net tarptautines varžybas. Šis kanalas ateityje galėtų tapti ir puikiu turizmo traukos centru“, - akcentavo D. Pavilionis.

Kanalą kasė karo belaisviai

Klaipėdos irklavimo centro direktorius L. Mileška pasakojo, kad 24 km ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas, jungiantis Miniją ir Malkų įlanką Klaipėdos uoste, buvo iškastas 1863-1873 m. prancūzų karo belaisvių ir šalia gyvenusių kaimo gyventojų. Irkluotojų varžybas Karaliaus Vilhelmo kanale iki Antrojo pasaulinio karo organizavo ir vykdė klaipėdiečių klubai „Santara“ ir „Neptūnas“. Karo metu jiems išsisklaidžius, kanale varžybos nebebuvo rengiamos. Tik 2011 m. Klaipėdos irklavimo centras atkūrė Karaliaus Vilhelmo kanalo regatą.

Liudvikas Mileška

PASINĖRĖ Į PRAEITĮ. Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Mileška papasakojo įdomią Karaliaus Vilhelmo kanalo istoriją.

„Kanalas yra visiškai tiesus, todėl sudaromos lygiavertės sąlygos visiems varžybų dalyviams, startuojantiems pavieniu startu, nėra vėjo“, - sakė L. Mileška.

„Tokio tipo kanalų yra Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse ir juose jau daug metų vyksta ilgo nuotolio maratono tipo varžybos. Mes norėtume tai atnaujinti ir Lietuvoje. Mūsų žiniomis, čia prieškariu vykdavo turistiniai žygiai tarp Klaipėdos ir Kenigsbergo, buvo rengiamos irklavimo varžybos. Mes bandome tai atgaivinti“, - teigė L. Mileška.

Analizuoja irklavimo istoriją

Klaipėdos irkluotojai nuolat gilinasi į istoriją ir ieško įvairių sprendimų - 2020 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje po daugiau nei pusšimčio metų Kuršių mariose organizavo irklavimo varžybas.

Tuomet Klaipėdos irklavimo centro irkluotojai atvyko specialiais autobusais, su savo varžybų įranga, sportinėmis valtimis į Kairių gatvės pabaigą prie Kuršių marių pakrantės (į šią vietą patenkama važiuojant Tarptautinės perkėlos link).

Tiesa, toje vietoje nėra įrengta irkluotojų valtims nusileisti patogių krantinių ir tiltelių, tačiau siūloma imtis tokios iniciatyvos ir vandens sportą bent vasaromis sugrąžinti į Kuršių marias.

PAKUOJASI. Irkluotojai po varžybų tvarkosi savo valtis.

„Ši vieta galėtų tapti šiltojo sezono konteinerine vandens sporto šakų bazavimosi vieta“, - tuomet akcentavo L. Mileška.

Jo teigimu, minėtoje vietoje galėtų treniruotis, stovyklauti ir varžybas rengti ne tik irkluotojai, bet ir buriuotojai, irklentininkai, taip pat galėtų būti vystomas ir turistinis baidarių sportas.

Vis labiau pastebima, kad Dangės upėje vasaromis aukštesnio meistriškumo sportininkams treniruotis darosi sudėtinga - upės pakraščiai užželia, siaura vandens kelio akvatorija, taip pat plaukioja kateriai, vandens dviračiai, irklentininkai ir kitos vandens priemonės.

Tokiomis sąlygomis sudėtinga pasiruošti atsakingoms varžyboms, tačiau svarbiausia - sunku užtikrinti sportininkų saugumą tokioje judrioje upėje.

„Šią problemą galėtume išspręsti vasaromis irklavimo srautus dalinai nukreipę į Kuršių marias“, - akcentavo L. Mileška.

Anot jo, anksčiau, prieš karą, nuo 1885 metų pagrindinė irkluotojų buveinė buvo Kuršių marių akvatorija.

„Paskutinės irkluotojų varžybos vyko dar sovietų laikais - 1963 metais. Startas buvo prie Kiaulės Nugaros, o finišas - ties jachtklubu. Tačiau dabar ten įrengtos aukštos krantinės, tad laivai, kateriai išsiūbuoja vandenį ir irkluoti nėra patogu, net pavojinga. Taigi, mes siūlome kiek tolimesnę Kuršių marių vietą - Kairių gatvės gale“, - kalbėjo Klaipėdos irklavimo centro direktorius.

Lietuvos irklavimo federacijos taurės I etapo nugalėtojai ir prizininkai Dvivietės valtys (vyrai): 1 vieta - Valdas Venckus ir Benas Volkovas (Klaipėda, treneriai V. Varašinskas ir V. Viršilas); 2 vieta - Jonas Šaparavičius ir Paulius Brusokas (Klaipėda, treneris treneris T. Plauška); 3 vieta - Deimantas Romeris ir Eimantas Ubartas (Klaipėda, treneriai T. Plauška ir T. Katliorius). Dvivietės valtys (moterys): 1 vieta - Martyna Kazlauskaitė ir Raminta Morkūnaitė (Vilnius/Šiauliai, treneriai V. Leknickas ir A. Striška). Vienvietės valtys (vyrai): 1 vieta - Paulius Černevičius (Birštonas, treneris V. Domarkas); 2 vieta - Arnedas Kelmelis (Kaunas, treneris V. Banelis); 3 vieta - Martynas Vaitkevičius (Šiauliai, treneris A. Striška). Vienvietės valtys (moterys): 1 vieta - Dovilė Rimkutė (Kauno r., treneris A. Lavickas); 2 vieta - Saulė Kryževičiūtė (Klaipėda, treneris T. Vaitkūnas); 3 vieta - Nomeda Nazarenkaitė (Šiauliai, treneris A. Striška). Karaliaus Vilhelmo kanalo irklavimo regatos nugalėtojai: Dvivietės valtys (vyrai): 1 vieta - Valdas Venckus ir Benas Volkovas (Klaipėda, treneriai V. Varašinskas ir V. Viršilas); 2 vieta - Raimondas Avlosevičius ir Eimantas Laucevičius (Šiauliai/Klaipėda, treneris R. Rimas). Dvivietės valtys (Jauniai): 1 vieta - Jonas Šaparavičius ir Paulius Brusokas (Klaipėda, treneris T. Plauška); 2 vieta - Deimantas Romeris ir Eimantas Ubartas (Klaipėda, treneriai T. Pauška ir T. Katliorius). Dvivietės valtys (moterys): 1 vieta - Martyna Kazlauskaitė ir Raminta Morkūnaitė (Vilnius/Šiauliai, treneriai V. Leknickas ir A. Striška). Vienvietės valtys (vyrai): 1 vieta - Paulius Černevičius (Birštonas, treneris V. Domarkas); 2 vieta - Arnedas Kelmelis (Kaunas, treneris V. Banelis); 3 vieta - Martynas Vaitkevičius (Šiauliai, treneris A. Striška). Vienvietės valtys (jauniai): 1 vieta - Povilas Juškevičius (Kaunas, treneris V. Vilkelis); 2 vieta - Tadas Baliutavičius (Šiauliai, treneriai A. Striška ir R. Rimas); 3 vieta - Domantas Riauba (Kupiškis, trenerė L. Šližauskienė). Vienvietės valtys (moterys): 1 vieta - Dovilė Rimkutė (Kauno r., treneris A. Lavickas); 2 vieta - Nomeda Nazarenkaitė (Šiauliai, A. Striška). Vienvietės valtys (jaunės): 1 vieta - Saulė Kryževičiūtė (Klaipėda, treneris T. Vaitkūnas); 2 vieta - Ūla Jonušaitė (Vilnius, treneris V. Leknickas); 3 vieta - Gustė Vaškevičiūtė (Kauno r., treneris A. Lavickas). Meistrai Vienvietės valtys (vyrai): 1 vieta - Arūnas Šatas (Klaipėda); 2 vieta - Arvydas Ostapenka (Vilnius); 3 vieta - Saulius Jurkulnevičius (Klaipėda). Dvivietės valtys (moterys): 1 vieta - Vida Stačkutė-Šatienė ir Vita Rimkienė (Klaipėda); 2 vieta - Birutė Gečauskienė ir Audronė Dumšienė (Vilnius). Dvivietės valtys (vyrai): 1 vieta Paulius Gasiūnas ir Enrikas Maročkinas (Vilnius).

Raktažodžiai
Sidebar placeholder