Kazys Maksvytis: „Didžiausius tikslus keliu pats sau“

– Grįžęs iš Permės Rusijoje į Lietuvą patekote, kaip sakoma, ant dviejų „karštų kėdžių“ – pernai rudenį tapote nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės, su kuria rengiatės Europos čempionatui, vyriausiuoju treneriu, kovo pabaigoje atėjote treniruoti Kauno „Žalgirio“. Kuri kėdė „karštesnė“?

– Visos jos „karštos“. Kiekvieną komandą treniruojant tenka įdėti labai daug darbo. Į Lietuvą grįžau dėl karo Ukrainoje nutraukęs sutartį su „Permės“ klubu – tiesiog nebenorėjau, nebegalėjau ten likti.

Man, galima sakyti, pasisekė – kontraktus su kitais Rusijos krepšinio klubais turėję lietuviai nukentėjo smarkiau. Prie dėmesio Lietuvoje kaip rinktinės vyriausiasis treneris jau buvau įpratęs, kai atėjau į „Žalgirį“, to dėmesio dar padaugėjo – ko gero, tuo ir pasireiškė „karštis“.

– Kalbant apie „Žalgirį“: kai jūs atėjote, sezonas jau ėjo į pabaigą ir vargu, ar buvo galima tikėtis stebuklo. Jau pradedate komplektuoti būsimąjį „Žalgirį“ ar dabar pagrindinis tikslas – Europos čempionatas?

– Komanda iš esmės sudaryta. Nėra lengva, kai reikia dalinti savo laiką ir dėmesį dviem komandoms. Lygiagrečiai planuojam darbus su abiem, bet natūralu, kad dabar didesnis dėmesys rinktinei, kurios laukia Europos čempionatas, o po jo jau lauks darbai su „Žalgiriu“.

– Krepšinio žinovai tvirtina, kad jūs – geriausia, ko galėjo tikėtis Lietuvos rinktinė. Be to, su dabartinės rinktinės branduoliu, vadinamąja auksine karta, laimėti trys Europos čempionatai ir pasaulio jaunimo U-19 krepšinio čempionatas, tad tikimasi, kad pratęsite sėkmės istoriją.

– Buvo kelios geros kartos, ne tik vadinamoji auksinė 1992-ųjų karta, bet ir gimę, pavyzdžiui, 1994 metais taip pat skindavo pergales ir rinkdavo medalius Europos jaunimo čempionatuose.

Manau, susirinko visai neblogas kolektyvas. Ir jeigu mums seksis, jeigu nebus traumų, manau, kad galime pasiekti tikrai aukštų rezultatų.

– Ar artėjančiame Europos čempionate keliate sau kažkokius konkrečius tikslus, ar – tiesiog laimėti, laimėti ir dar kartą laimėti?

– Be abejo, keliu. Ir didžiausius tikslus keliu sau, labiausiai spaudžiu pats save.

O apskritai – žiūrime šiek tiek ir į priekį, tačiau esmė, žinoma, artimiausios rungtynės: kaip būti geresniais, kaip pagerinti žaidimą, kaip laimėti rungtynes.

– Ar šiuo metu rinktinės sudėtis optimali, ar vis dar yra kažkokių spragų tam tikrose pozicijose?

– Mano nuomone, optimali. Tiesiog atsižvelgiant į tai, kokius žaidėjus turime, reikės rinktis atitinkamą žaidimo stilių, pritaikant tiek puolimo, tiek gynybos sistemas prie žaidėjų, kurie yra. Spragų įvardinti negalėčiau – manau, susitvarkysime.

– Kokie yra didžiausi rinktinės pliusai, dėl kurių žaidėjų, sutikusių tapti rinktinės nariais, labiausiai džiaugiatės?

– Jeigu atvirai – dėl visų. Nes, visų pirma, krepšininkai rinktinėse žaidžia ne už atlygį, žaidžia iš idėjos, iš meilės ir atsidavimo savo šaliai, nes pragyvenimui jie uždirba iš kontraktų su klubais. Ir išties gražu, kad jie aukoja savo vasaras, savo atostogas, žaisdami už Lietuvą.

O dėl atskirų žaidėjų – būsiu kiek šabloniškas: puiku, kad prie rinktinės prisijungė NBA žaidžiantys Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis, manau, kad jau pakankamai subrendo įžaidėjas Rokas Jokubaitis – jie turėtų tapti lyderiais, jeigu su jais kartu dar bus ir Marius Grigonis. Siurprizas ir naujas impulsas visai komandai – Ignas Brazdeikis, Kanados lietuvis, kuris turėtų sustiprinti mūsų rinktinę.

– Sužaidėte kontrolines rungtynes. Kiek jos svarbios besirengiant čempionato pradžiai?

– Kontrolinės rungtynės skirtos tam, kad pasitikrintume savo jėgų santykį, kiek gerai treniruočių metu pasirengėme žaidimui, žodžiu, ne tiek žiūrime į kitas komandas, kiek į save.

Jos skirtos tam, kad galėtume geriau pasirengti oficialioms rungtynėms, kad įsivertintume savo komandos pasirengimo lygį. Stengėmės išnaudoti visas progas.

– Startas ne už kalnų – jau rugsėjo pirmąją. Silpnų komandų čempionate nebūna, ir su visomis teks rimtai kautis. Tačiau vis dėlto – kuri komanda jums neparankiausia, su kuria, jei galima taip sakyti, turite mažiausiai noro susitikti bent jau iš pat pradžių?

– To nepavyks – jeigu nori kautis dėl medalių ar netgi laimėti čempionatą, reikia laimėti prieš visas komandas, tad anksčiau ar vėliau teks susidurti iš esmės su visomis. Jeigu kalbėtume apie favoritus – tai ir slovėnai, ginsiantys nugalėtojų titulą, su kuriais mes žaisime pirmąsias rungtynes rugsėjo 1 dieną.

Taip pat ispanai – su jais mes žaidėme draugiškas rungtynes, prancūzai. Dabar visi moka žaisti krepšinį, tad tikrai nemažai šalių yra surinkusios puikias nacionalines komandas.

KOMENTARAI

Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno:

„Kazys Maksvytis atėjo labai laiku – šis treneris galėjo ir anksčiau perimti ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, ir Kauno „Žalgirio“ komandą.

Dabar yra jo metas, nes trenerio išugdyta žaidėjų karta su Jonu Valančiūnu priešaky jie turi parodyti tikrą vyrų krepšinį.

Unikali karta, unikali buvo komanda, turbūt primą kartą net tik Lietuvos, bet ir Europos krepšinio istorijoje laimėjusi U-16, U-18, U-20 Europos čempionatus ir taip pat pasaulio U-19 krepšinio čempionatą Rygoje 2011-aisiais.

Manau, kad šios, gimusios 1992-aisiais, kartos krepšininkai, šiuo metu pasiekę savo brandą, turėtų užbaigti tą gražią kelionę pergalėmis vyrų krepšinyje. Juo labiau kad svarbiausi čempionatai lyg specialiai susidėliojo iš eilės: šiemet Europos, kitąmet Pasaulio taurės kovos, o 2024-aisiais – Olimpinės žaidynės.

Ši komanda, jos branduolys turi ypatingą „chemiją“, jie susižaidę tarpusavyje ir puikiai jaučia trenerį. Sporte visko nutinka, tačiau ši komanda yra išties motyvuota, jos potencialas didžiulis ir ji pajėgi siekti maksimalių tikslų.

O lūkesčiai dideli – septynerius metus medalių neturėjome. Lietuvai reikia pergalių, o Kazys, be talento, turi dar ir sėkmę, tad tikimės, kad viskas bus gerai.“

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vadovo Valdemaro Chomičiaus:

„Kaip rinktinės vadovas būnu ir su trenerių štabu, ir su žaidėjais – esu toks lyg ir kovinės nuotaikos palaikytojas. Kalbant apie patį pasirengimo čempionatui procesą, dera pripažinti, kad, be teigiamų dalykų, pasitaiko ir minusų.

Pavyzdžiui, kai matai, kad žaidėjai susirenka ne taip gerai fiziškai pasirengę, kaip norėtųsi, kad ne visi metimai pasiekia tikslą, kad kažko trūksta komandiniame žaidime. Tada susikaupi ir dirbi, kad tos klaidos būtų ištaisytos.

Rinktinės stovykloje darėme viską, kad vyrai, kurie ne pirmą kartą žaidžia kartu, kurie vienas kitą pažįsta, žino, ko vienas iš kito, kaip žaidėjo, galima tikėtis, galėtų ir individualiai atsiskleisti, ir organiškai įsilieti į komandinį žaidimą.

Lygiai taip pat čempionatams rengdavosi ir mūsų karta: mes visada norėjome žaisti rinktinėje, ir, atvažiavę į stovyklą, stengdavomės pasiekti geriausią sportinę formą.

Jeigu kalbėsime apie šios rinktinės stipriąsias puses, tai pirmiausia reikia paminėti mūsų „bokštus“ Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį.

Visi kiti taip pat yra puikūs žaidėjai, kurie turėtų pritapti prie jų, nes, be abejo, pagrindinis dėmesys bus šiems dviem krepšininkams.“

Krepšinio komandos „Wolves“ (Vilnius) trenerio Rimo Kurtinaičio:

„Galvoju, kad paskutiniaisiais metais Lietuvos krepšiniui nelabai sekėsi. Tam buvo įvairių priežasčių. Kazys yra perspektyvus, jaunas, daug norintis ir galintis treneris, o tai yra labai svarbu, tad pritariu Lietuvos krepšinio federacijos sprendimui.

Nuoširdžiai jam linkiu, kad viskas gerai pasisektų. Aišku, ne viskas priklauso nuo trenerio, mes juk matėme, kad tai vienas, tai kitas žaidėjas atsisakė būti rinktinės nariu. Kiek vėliau į treniruočių stovyklą atvyko ir NBA žaidėjai, bet jų meistriškumas padėjo greitai įsilieti į žaidimą.

Matau, kad susirinko tikrai gera komanda, bet prognozuoti, kaip seksis rinktinei, nesiimsiu.“

Livija Grajauskienė