Kelias nuo Klaipėdos iki Tokijo: ką olimpiečiams teko patirti?

Tokijuje (Japonija) vyksta pats svarbiausias ir visiems sportininkams reikšmingiausias renginys - olimpinės žaidynės. Į jas patekti - kiekvieno sportininko svajonė ir aukščiausias įvertinimas. Čia mes turime ir du klaipėdiečius - imtynininką Mantą Knystautą ir sunkiaatletį Arną Šidiškį. Manto pasirodymą Tokijuje galėsime stebėti jau rugpjūčio 1 dieną (sekmadienį), o Arno - rugpjūčio 3 dieną (antradienį).

A. Šidiškio pasirodymo laikas yra aiškus - rugpjūčio 3 dieną 7.50 val. (Lietuvos laiku), o M. Knystauto rugpjūčio 1 dienos tikslus varžybų laikas paaiškės tik dieną prieš startą ištraukus burtus. Kol kas žinoma tik tiek, kad imtynininkai sekmadienį kovas pradės 5 valandą ryto (Lietuvos laiku) nuo mažiausio svorio kategorijų, o Mantas - sunkiasvoris (kategorija iki 130 kilogramų).

„Vakarų ekspresas“ ta proga nusprendė pakalbinti šiuos savo miesto sporto didvyrius, jų trenerius. Taip pat paanalizuoti ir prisiminti ankstesnių olimpiadų klaipėdiečių pasirodymus, pakalbėti apie mūsų komandų gausumą ir kitas šlovingas akimirkas.

„Neapsakomas jausmas vilkėti triko su Lietuvos užrašu ir suprasti, kad gini savo gimtosios šalies vardą. Man tai ir garbė, ir pasididžiavimas, bet kartu ir atsakomybė“, - pabrėžė sunkiaatletis Arnas Šidiškis. 

Suviliojo skelbimas laikraštyje

„Puikiai pamenu, kai Mantas atėjo į pirmąją mano treniruotę. Jis buvo vos dešimties metų berniukas, o dabar pažiūrėkite į jį - dvimetrinis (ūgis - 202 cm - aut. past.) 127 kg sveriantis galingas atletas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Knystauto treneris Artūras Ševelkovas.

Jis greitai įžvelgė Manto neeilinį talentą ir darbštumą bei kantriai su juo darbavosi.

„Mantas nuo mažų dienų buvo tikras karys: net su sulaužytu raktikauliu ir sulaužyta ranka veržėsi į treniruotes. Tekdavo jį net stabdyti. Manau, kad jo sėkmės pagrindas - kruopštus ir nuoširdus darbas“, - sakė A. Ševelkovas.

„Vieną dieną mano tėtis dienraštyje „Vakarų ekspresas“ perskaitė skelbimą, kad renkamos naujos imtynininkų grupės. Taip mane su broliu ir nuvedė į imtynių treniruotes. Tokia ta mano kelio pradžia. Jei ne jūsų laikraštis, gal net nebūčiau atsidūręs šiame sporte“, - šypteli olimpietis M. Knystautas.

27-erių M. Knystautas išsiskiria ne tik sportiniais rezultatais - ne kartą skynė pergales Europos kadetų, jaunių ir jaunimo čempionatuose, gali didžiuotis ne tik pasaulio jaunimo iki 23 metų trečios vietos laimėtojo laurais ir pasaulio kariškių čempiono titulu, bet ir kita savo veikla - Mykolo Romerio universitete baigė viešojo administravimo bakalauro studijas, žinias gilina studijuodamas sporto industrijų vadybos magistrantūroje, o į užsienio šalių stovyklas ir varžybas vežasi krūvą grožinės literatūros knygų.

„Iki olimpiados teko nueiti sunkų kelią. Kai po pergalių įvairiuose jaunių ir jaunimo čempionatuose atrodė, kad kelias tiesus ir rožėmis klotas, pasipylė traumos: išniro petys, teko operuoti, laukė ilga reabilitacija.

Jau lyg ir atsigavau, bet vėl teko operuoti petį - ir viskas iš naujo. Taip per tas dvi operacijas bendrai sudėjus nesportavau ilgiau nei metus: po pirmos operacijos apie penkis mėnesius, po antrosios - apie aštuonis. Tik grįžti į sporto ritmą, išvyksti į turnyrą, nespėji nieko įrodyti - ir vėl tenka gydytis. Labai norėjau atsitiesti ir tiek sau, tiek varžovams įrodyti, kad dar galiu.

Kantriai sukandęs dantis dirbau ir to siekiau. Nerealus jausmas, kad olimpiadoje galėsiu atstovauti Lietuvai“, - sakė M. Knystautas. Apie aukštus rezultatus jis svajoja tyliai.

„Sėkmė mėgsta tylą. Nekalbėkime apie Tokijuje galimas vietas ir panašiai. Mano tikslas - atiduoti visas jėgas, kad galėčiau pasakyti, jog padariau tai, ką geriausiai sugebu, ir dėl Lietuvos garbės atidaviau visą savo širdį“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos imtynininkas.

M. Knystautas Japonijoje rungsis graikų-romėnų imtynių stiliaus turnyre svorio kategorijoje iki 130 kilogramų.

Per dieną - po 20 tonų

Kitas olimpietis, Tokijuje ginsiantis Klaipėdos garbę, sunkiatletis A. Šidiškis. Jo sėkmės ir atsidavimo sportui istorija verta trilerio.

„Augau kaime, tekdavo keltis su saule, dirbti daug ūkio darbų. Vykimas į mokyklą buvo gana problemiškas: su vienu autobusu važiuodavau iki artimiausio miestelio, ten laukdavau pusvalandį kito autobuso ir vykdavau į Anykščius. Iš čia dar apie 2 km nuo stoties eidavau pėsčiomis iki mokyklos.

Grįžimas po mokyklos ir treniruočių būdavo dar sudėtingesnis: dažnai būdavo, kad nespėdavau į paskutinį autobusą ir tekdavo apie 7 kilometrus eiti namo per mišką iki savo kaimo. Tačiau aš dėl to nesierzindavau, o eidamas mišku mintyse sau kartodavau: “Čia man tik į naudą, ugdau valią, nepasiduosiu. Ateityje tai pravers", - pasakoja A. Šidiškis.

PAŽIBA. Mantas Knystautas (kairėje) yra vienintelis Lietuvos imtynininkas, iškovojęs kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes.

 

Arnas Lietuvos sporto universitete studijavo treniravimo sistemas, pasirinko sunkiosios atletikos sporto šaką. Kurį laiką Anykščiuose dirbo sunkiosios atletikos treneriu. Bet vėliau, pakviestas Klaipėdos sunkiosios atletikos trenerio Bronislavo Vyšniausko, pats pradėjo važinėti į Klaipėdoje rengiamas treniruočių stovyklas.

„Pamačiau, kad čia viskas vyksta profesionaliau: gyvenimas šalia sporto salės įrengtuose kambariuose, maitinimas, aplink - rinktinės nariai, visai kita atmosfera. Kai aplink yra vyresnių, stipresnių už tave, atsiranda daugiau motyvacijos siekti rezultatų. Galiausiai nusprendžiau susieti ateitį su Klaipėda ir atstovauti šiam miestui“, - pasirinkimo motyvus dėstė A. Šidiškis.

A. Šidiškis Tokijuje varžysis svorio iki 109 kg grupėje. Atleto asmeninis rovimo veiksmu pasiektas rekordas - 166 kg, stūmimo veiksmu daugiausia yra iškėlęs 200 kg.

31-erių A. Šidiškis sunkiajai atletikai atidavė pusę savo gyvenimo.

„Esu iškėlęs dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių tonų svarmenų, per treniruotes išliejęs kibirus prakaito. Būna, kad per dieną iškeliu po 20 tonų svarmenų, tad įsivaizduokite, kiek tonų susidaro per 15 metų. Buvo ir sudėtingų gyvenimo akimirkų, kai mąsčiau, kad gal einu ne tuo keliu, tačiau vis tiek kantriai dirbau ir siekiau savo tikslų. Ir štai: aš - olimpinėse žaidynėse.

Fantastika! Tai dar kartą įrodo, kad gyvenime niekada nereikia nustoti siekti savo svajonių“, - žinomą posakį primena olimpietis.

Šis sunkiaatletis - daugkartinis Lietuvos čempionas, įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtojas, daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis. Arčiausiai Europos čempionato medalio Arnas buvo 2018 m., kai Rumunijoje iškovojo šeštą vietą. Tais pačiais metais Turkmėnistane vykusiame pasaulio čempionate jis liko vienuoliktas.

A. Šidiškis yra ketvirtasis nepriklausomos Lietuvos sunkiaatletis, kuris varžysis olimpinėse žaidynėse.

Prieš penkerius metus Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik vienas Klaipėdos atstovas sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Tais metais jis į uostamiestį parvežė olimpinį bronzos medalį.

2016 metais po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kuriose sunkiaatletis Aurimas Didžbalis iškovojo bronzos medalį, jį Klaipėdoje pasitiko žmonių minios. Tarp jų buvo du olimpiniai prizininkai - Eurelijus Žukauskas ir Gintaras Einikis.

Į Atlantą - 15 olimpiečių

„Vakarų ekspresui“ peržvelgus visą olimpinių žaidynių istoriją matyti, kad buvo laikai, kai Klaipėdai atstovavo net 15 olimpiečių.

Nuo nepriklausomybės laikų pati gausiausia klaipėdiečių sportininkų brigada varžėsi 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse. Tąkart mūsų miestui atstovavo net 14 atletų: dviratininkai Linas Balčiūnas (atsarginis), Artūras Kasputis (iškovota 10 vieta), Remigijus Lupeikis (11 vieta), Rasa Mažeikytė (6 vieta), Raimondas Vilčinskas (nebaigė distancijos), Jonas Romanovas (nebaigė distancijos), Mindaugas Umaras (11 vieta), Artūras Trumpauskas (11 vieta), plaukikas Mindaugas Bružas (18 vieta), sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas (19 vieta), imtynininkas Ričardas Pauliukonis (9 vieta), šiuolaikinės penkiakovės atstovas Andrejus Zadneprovskis (12 vieta) ir krepšininkai Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas ir Saulius Štombergas. Pastarieji trys krepšininkai mūsų miestui ir visai Lietuvai padovanojo olimpinių žaidynių krepšinio turnyro bronzos medalius.

Po devynis klaipėdiečius dalyvavo 2000 metais Sidnėjaus ir 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse.

Sidnėjuje vėl žibėjo mūsų krepšininkai E. Žukauskas ir S. Štombergas - padėjo Lietuvai iškovoti bronzos medalius.

Šiose žaidynėse dalyvavę dviratininkai A. Kasputis (25 vieta), R. Lupeikis (nebaigė varžybų), R. Mažeikytė (11 vieta), S. Šarkauskas (nebaigė varžybų), imtynininkas R. Pauliukonis (17 vieta), A. Zadneprovskis (7 vieta) ir sunkiaatletis R. Vyšniauskas (11 vieta) liko be apdovanojimų.

Atėnuose varžėsi šie klaipėdiečiai: dviratininkai R. Vilčinskas (8 vieta), Tomas Vaitkus (8 vieta), sunkiaatletis R. Vyšniaukas (5 vieta), plaukikas Pavelas Suškovas (26 vieta), irkluotojas Einaras Šiaudvytis (14 vieta), krepšininkai Arvydas Micijauskas, E. Žukauskas ir S. Štombergas (4 vieta) bei sidabro medalį iškovojęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas A. Zadneprovskis.

Minėtose žaidynėse krepšininkai ir sunkiaatletis R. Vyšniauskas buvo itin arti apdovanojimų pakylos.

1992 metais Barselonos olimpiečių branduolį sudarė irkluotojai Violeta Bernotaitė, Violeta Lastakauskaitė (abi liko dešimtos), Ričardas Bukys ir Zigmantas Gudauskas (abu liko 17-i). Taip pat Lietuvos uostamiesčiui atstovavo dviratininkas S. Šarkauskas (23 vieta) ir lengvaatletis Benjaminas Viluckas (21 vieta).

2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse varžėsi dvi lengvaatletės - Lina Grinčikaitė (17 vieta), Eglė Staišiūnaitė (34 vieta), sunkiaatletis R. Vyšniauskas (nebuvo klasifikuotas) ir bronzos medalį iškovojęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas A. Zadneprovskis.

2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo keturi klaipėdiečiai: lengvaatlečiai L. Grinčikaitė (17 vieta) ir E. Staišiūnaitė (34 vieta) bei dviratininkai Ramūnas Navardauskas (plento lenktynėse 46 vieta, atskiro starto lenktynėse 21 vieta) ir Gediminas Bagdonas (plentas, grupinės lenktynės - 59 vieta).

Tarybų Sąjungoje - klaipėdiečių medalių lietus

Buvo laikai, kai Klaipėdos dviratininkai olimpinėse žaidynėse žibėjo pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Tai buvo 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse. Tąkart klaipėdiečiai atstovavo Tarybų Sąjungos (TSRS) rinktinei, kadangi nepriklausomos Lietuvos valstybės nebuvo.

Būtent 1988 metai mūsų dviratininkams buvo tarsi aukso amžius: Gintautas Umaras tapo ne tik individualių varžybų, bet ir komandinių varžybų olimpiniu čempionu.

Taip pat komandą sudarė A. Kasputis ir M. Umaras. Tiesa, aukso medalis iš klaipėdiečių neatiteko tik M. Umarui. Jis dalyvavo tik komandinių persekiojimo lenktynių ketvirtfinalio kovoje, o finale ši vieta buvo užleista kitam TSRS rinktinės atstovui.

Tais laikais patekti į Tarybų Sąjungos rinktinę buvo didžiulis pasiekimas. Vos po vieną olimpietį Klaipėda turėjo 1928 metais Amsterdamo olimpinėse žaidynėse (lengvaatletis Hansas Švimėnas, 100 m, 63-71 vieta, 200 m, 31-34 vieta), 1968 metais Mechiko olimpinėse žaidynėse (krepšininkas Modestas Paulauskas, 3 vieta), 1972 metais Miunchene (krepšininkas Modestas Paulauskas, 1 vieta), 1980 metais Maskvos olimpinėse žaidynėse (lengvaatletė Jadvyga Putinienė, 11 vieta).

ŠLOVINGA ISTORIJA. Seulo olimpinių žaidynių nugalėtojas dviratininkas Gintautas Umaras (viduryje).


Vytautas ČEPAS, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vakarų Lietuvos regiono tarybos prezidentas

Vien išvykti į olimpiadą - didelis laimėjimas. Juk šio rango varžybose varžosi tik patys geriausi planetos sportininkai metų metus kasdien liejantys prakaitą ir vis svajojantis apie olimpiadą.

Treneriui, norinčiam išugdyti olimpietį, reikia neapsakomo pasišventimo ir sportinio fanatizmo. Kitaip nieko nebus. Juk jei treneris 17 val. uždarys sporto salės duris ir sakys, viskas, einu namo - tada pamirškime apie aukštus rezultatus.

Turi būti tiesiog fanatiškas tiek sportininko, tiek trenerio pasišventimas sportui, neskaičiuojant nei laiko, nei per treniruotes išlietų kibirų prakaito. Tik tokiu būdu išauga sporto žvaigždės.

Tai, kad mažėja mūsų olimpiečių - didelė bėda. Reikia labiau susirūpinti aukšto meistriškumo sportininkų rengimu, o ne tik fiziniu aktyvumu ir masiškumu. Juk vaikai, jaunimas nori matyti savo kelrodes žvaigždes - sporto lyderius - ir į juos lygiuotis.

Matant ir sekant sporto žvaigždžių keliu, auga ir masiškumas. Puikiai pamename, kai plaukikė Rūta Meilutytė tapo olimpine čempione, visi vaikai puolė lankyti plaukimo treniruotes.

Taip pat būdavo ir po šlovingų krepšininkų pergalių. Puikiai žinome ir pasišventusius darbui Klaipėdos trenerius Narsutį Dumbauską ir Bronislavą Vyšniauską. Juk kai jie dirbo, turėjome ir olimpinių čempionų, ir prizininkų, ir planetos bei Europos laureatų.

Taip pat kaip vieną iš ryškiausių Klaipėdoje išaugusių olimpinių žvaigždžių galėčiau išskirti ir krepšininką Modestą Paulauską, Gargžduose augusį olimpinį futbolo čempioną Arminą Narbekovą, taip pat dviratininką Gintautą Umarą. Juk tais laikais visi vaikai norėjo būti panašūs į šiuos auksinius olimpinius vyrukus.

Sidebar placeholder