Mykolas Tumėnas - žmogus, palikęs ryškų pėdsaką sporto istorijoje

Ar žinojote, kad vienas iš tarptautinio bėgimo „Gintarinė jūrmylė“ organizavimo iniciatorių buvo klaipėdietis, anksčiau  lengvosios atletikos treneriu dirbęs Mykolas Tumėnas?

Šis daug sportui paaukojęs ir užtarnauto poilsio jau išėjęs 82 metų klaipėdietis „Vakarų ekspresui“ papasakojo daug įdomių detalių apie „Gintarinės jūrmylės“ bėgimo varžybų, kurios rengiamos nuo 2001 metų ir kasmet sutraukia arti tūkstančio bėgikų iš įvairių pasaulio šalių, atsiradimo istoriją.

„Idėja surengti unikalų bėgimą pajūryje daugybę metų kirbėjo Klaipėdos lengvosios atletikos federacijos narių galvose. Tačiau vis trūko originalaus sprendimo - kaip padaryti tokį renginį, kuris išsiskirtų iš jau vykstančių uostamiestyje ir kituose Lietuvos miestuose. Kartą iš varžybų sugrįžęs pasikviečiau dar vieną lengvosios atletikos entuziastą Andrejų Vaičiulį pasikalbėti ir taip užgimė ši idėja“, - pasakojo M. Tumėnas.

Įkvėpė Latvija ir Čekija

Pasirodo, ramybės M. Tumėnui nedavė akmuo - unikalus bėgimo varžybas ir nugalėtojų vardus įamžinantis simbolis. Vienas toks riedulys, primenantis kasmet rengiamas varžybas, stovi Rygos centre. Kitas paminklinis akmuo, skirtas bėgikams, puošia Košicės (Čekija) miestą.

„Akmuo buvo minties pradžia, nuo kurios pradėjome diskusijas apie įvairius bėgimo variantus Klaipėdoje“, - sakė M. Tumėnas.

Būsimųjų „Gintarinės jūrmylės“ varžybų idėja ir scenarijus buvo gvildenami ne vieną dieną. Pradžioje buvo žinoma tik viena - tai bus bėgimas, kurio nugalėtojai įamžinami akmenyje. Prisijungus Juozui Rupšlaukiui, daug diskutuota, kur renginys galėtų vykti. Nuspręsta, kad bėgimas privalo vykti prie vandens. Ir trasa, ir jos kraštovaizdis turįs būti įvairus - plentas, pajūrio smėlis, vanduo, kopos, kalniukai. Taip visų akys nukrypo į unikalų gamtos kampelį - Smiltynę.

Įprastai bėgimas matuojamas metrais, kilometrais, myliomis, jardais. Tačiau šiam reikėjo rasti kitą, specifinį, mato vienetą. Kadangi Lietuva - jūrinė valstybė, o Klaipėda - vienintelis šalies uostas, bėgimą nuspręsta matuoti jūrmylėmis (1 jūrmylė - 1 852 m). Gintaro kelio istorija bėgimui suteikė dar vieną, tik šiam kraštui būdingą gintarinį atspalvį.

Remiantis orientacininkų patirtimi, paruošta unikali „Gintarinės jūrmylės“ trasa, kurią matavo ir kūrė M. Tumėnas. Dalyviai bėga plentu, marių pakrante, Smiltynės miško takeliais, kopų keliukais bei pajūrio smėliu.

„Trasa tikrai įdomi ir ne iš lengvųjų. Galima sakyti, kad nubėgę 3 jūrmyles sportininkai apibėga visą Lietuvą - išbando Suvalkijos lygumas, Aukštaitijos kalnelius ir pamario klampų smėlį“, - pasakojo M. Tumėnas.

Kol jis buvo tarp „Gintarinės jūrmylės“ organizatorių, skrupulingai rinko protokolų knygutes, kuriose užfiksuotos ne tik jūrmylę įveikusių bėgikų pavardės, rezultatai, bet ir susirinkimų užrašai, pastabos, rėmėjų pasiūlymai, laikraščių iškarpos ir programėlės.

M. Tumėnas pasidžiaugė, kad įgyvendintas ir esminis sumanymas - pastatytas legenda tapęs 6 tonas sveriantis paminklinis akmuo, kurį kūrybiškai apdorojo skulptorius Arūnas Sakalauskas. Nuo to laiko akmenyje iškalamos visų nugalėtojų pavardės.

Tarp sirgalių tribūnose

Visą savo gyvenimą sportui paskyręs lengvaatletis, vėliau ilgametis Klaipėdos lengvosios atletikos treneris M. Tumėnas dar ir dabar, nors sunkiai po ligos bevaikšto, aktyviai lankosi lengvosios atletikos varžybose ir domisi sportu.

Balandžio 16 dieną 83-iąjį gimtadienį švęsiantis klaipėdietis per vasario mėnesį Klaipėdoje vykusį Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatą aktyviai uostamiesčio lengvaatlečius palaikė iš Klaipėdos maniežo balkono tribūnų.

Be to, jis atsinešė pluoštą istorinių nuotraukų, varžybų protokolų, rekordų suvestinę ir visa tai įteikė „Vakarų ekspreso“ sporto skyriaus žurnalistui.

„Jūs daug rašote apie sportą, jums pravers. Noriu, kad istorija išliktų ateities kartoms“, - įteikdamas istorinį lobyną sakė M. Tumėnas.

Tai ir paskatino mus prisiminti istoriją ir pasidalinti su jumis, mieli „Vakarų ekspreso“ skaitytojai.

Išugdė būrį čempionų

M. Tumėnas Klaipėdos sportui davė išties daug. Jo nuopelnų lengvaatlečiai nepamirš daugybę metų.

Daugiau nei prieš šešiasdešimt metų - 1958-aisiais - M. Tumėnas tapo Lietuvos kroso jaunių čempionu. Tada jis 1 km atkarpą įveikė per 2 min. 42,6 sek.

Vėliau (1963 metais) jam pavyko tapti ir Lietuvos suaugusiųjų čempionu. Tuomet jis 10 km atkarpą įveikė per 31 min. 13,4 sek.

M. Tumėnas ne kartą įvairiuose bėgimo turnyruose ir čempionatuose skynė medalius, o nuo 1964 metų pradėjo ugdyti jaunąją bėgikų kartą Klaipėdos „Žalgirio“ sporto mokykloje, nuo 1991 metų - Klaipėdos sporto mokyklos treneris.

„Visas mano gyvenimas paaukotas sportui. Nieko kito gyvenime nedirbau - tik darbą, susijusį su sportu. Dirbdamas treneriu 25-erius metus vadovavau ir specializuotai Klaipėdos lengvaatlečių sporto mokyklai. Smagus laikas, iškovota daug gražių pergalių“, - sakė M. Tumėnas.

Netrukus jis pridūrė: „Vien iki 2000 metų paruošiau net 55 Lietuvos čempionus, vėliau jų nebeskaičiavau. Manau, kad iš viso gali būti apie 100 šalies rekordininkų. Skaičiai išties gražūs.“ Tarp žinomesnių jo išugdytų auklėtinių - S. Kačinskas (Lietuvos 800 m bėgimo rekordininkas), I. Juozaitytė-Nikonova-Dapšienė (11 kartų Lietuvos bėgimo čempionė, Lietuvos 1 000 m, 1 500 m ir 3 000 m bėgimo rekordininkė), E. Petrikas (15 kartų Lietuvos čempionas, SSRS jaunimo čempionas, 2 kartus Lietuvos spartakiados laimėtojas ir Lietuvos 800 m bėgimo rekordininkas). 1970 metais M. Tumėnui buvo suteiktas Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos (LSSR) nusipelniusio trenerio vardas.

Įdomu tai, kad dalis M. Tumėno auklėtinių rekordų nėra pagerinti iki šiol, tarp jų - E. Petriko, L. Bružo, D. Gruzdžio, E. Rupšio, M. Caličio, J. Grublio ir S. Iljasovo. Net ir dabar, kai jau yra išėjęs užtarnauto poilsio, M. Tumėnas seka Klaipėdos sportininkų pasiekimus ir pats stengiasi judėti.

„Juk judėjimas - gyvenimas, judėjimas - sveikata“, - akcentavo M. Tumėnas.