Sportas vaikystėje: trenerė atsako, kaip fiziniu aktyvumu sudominti vaikus ir kodėl tai svarbu

Kuo anksčiau žmogus įpranta prie aktyvaus gyvenimo būdo, tuo greičiau tai tampa įprastu elgesio modeliu, taigi, aktyvumą ugdyti reikia pradėti dar ankstyvoje vaikystėje.

Kaip teigia vaikų trenerė Miglė Malinauskaitė, šiame etape itin svarbus ir tėvų vaidmuo: „Tėvų elgesys ir požiūris į fizinę veiklą formuoja vaikų įpročius ir požiūrį į judėjimą.

Vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesį, todėl, jei šie laisvą laiką renkasi praleisti aktyviau, tikėtina, jog ir vaikai dažniau norės daryti tą patį.“

Visgi, šiomis dienomis, kai gyvename išmaniųjų technologijų eroje, o gyvenimo tempas tampa vis pasyvesnis, tai gali būti tikras iššūkis.

Trenerė aptaria, kodėl mažyliams svarbus aktyvumas ir kaip paskatinti juos judėti, o edukacinės platformos „mokomoko“ įkūrėja, auklė Diana Gabriūnaitė dalinasi, ką galima nuveikti tiesiog namuose.

Padeda gerinti kognityvines funkcijas

Anot M. Malinauskaitės, fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia vaikų sveikatą ir gerovę – tai ne tik būdas išlikti sveikiems ir stipriems, bet ir esminė vystymosi dalis.

„Visų pirma, reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaikų raumenis ir kaulus, mažina antsvorio riziką ir skatina bendrą sveikatą. Taip pat fizinis aktyvumas gali padėti gerinti mokymosi gebėjimus.

Tyrimai rodo, jog aktyvūs vaikai pasižymi geresne dėmesio koncentracija, atmintimi, kognityvinėmis funkcijomis.

Be to, tai puikus būdas plėtoti socialinius įgūdžius – komandiniai žaidimai ir veiklos padeda vaikams mokytis bendradarbiauti, dalintis ir bendrauti su kitais“, – pažymi trenerė.

Ji priduria, jog tai svarbu jų socialiniam vystymuisi ir draugystės kūrimui. „Galiausiai, negalime pamiršti fizinio aktyvumo naudos psichologinei gerovei.

Aktyvumas skatina endorfinų, dar kitaip žinomų kaip laimės hormonai, išsiskyrimą. Jie gali pagerinti nuotaiką, mažinti streso bei nerimo simptomus“, – naudas vardina ekspertė.

Nepakankamas aktyvumas, anot M. Malinauskaitės, gali neigiamai paveikti vaikų fizinę, psichikos ir emocinę sveikatą.

Pagrindinė pasekmė, jos teigimu, yra nutukimas, kuris padidina diabeto, širdies ligų, sąnarių problemų riziką.

Trūkstant judėjimo, vaikų raumenys ir kaulai tampa silpnesni, sumažėja lankstumas.

Nepakankama fizinė veikla gali turėti neigiamos įtakos ir vaikų laikysenai, raumenų disbalansui, pasitikėjimui savimi, padidėjusiam nuotaikų svyravimui, streso bei nerimo  lygiui.

Veikla turi būti smagi

M. Malinauskaitės teigimu, vaikų kūnas yra labiau lankstus ir mokosi greičiau nei suaugusiųjų. Taip yra dėl to, kad jų kaulai, raumenys vis dar vystosi, o jaunos smegenys yra labai prisitaikančios ir lanksčios.

Tai leidžia vaikams greitai formuoti naujas nervines jungtis, todėl jiems lengviau įsisavinti ir apdoroti informaciją, o kartu – lengviau mokytis naujų judesių ir įgūdžių.

Visgi, vaikus sudominti aktyvumu kartais gali būti itin sudėtinga, todėl savo vedamų treniruočių metu ji imasi įvairių priemonių – su vaikais įsikūnija į gyvūnus, personažus, rengia temines treniruotes, kuriose kiekvienas vaikas gali atrasti save.

„Fizinis vaikų aktyvumas turi būti orientuotas į smagumą, žaismingumą, emocijas. Užsiimti fizine veikla vaikams turi būti smagu.

Paskatinti vaiką judėti gali tik linksmybės, kurias patiria fizinio aktyvumo metu, todėl jam tinka judrūs žaidimai, estafetės, interaktyvios užduotys bei įvairūs iššūkiai“, – dalinasi M. Malinauskaitė.

Ji rekomenduoja su vaikais rasti ir bendrą veiklą, kuri patiktų ir tėvams, ir mažyliams.

Tai gali būti ir pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiais, sportiniai žaidimai, sporto varžybų stebėjimas ar kitos veiklos, kurios suteiktų džiaugsmo ir aktyvumo visai šeimai.

Trenerė tęsia, kad svarbu vengti per didelio ir per intensyvaus fizinio aktyvumo, galinčio sukelti traumas, persitreniravimą ar pervargimą.

Taip pat nerekomenduojama per daug konkurencinga fizinė veikla, kuri susikoncentruoja į pasiekimus ir rezultatus, o dideli lūkesčiai gali neigiamai paveikti vaiko psichikos sveikatą.

Namuose ar gryname ore?

M. Malinauskaitė pažymi, jog 3–5 metų vaikams rekomenduojama per dieną bent 180 min. praleisti aktyviai, iš kurių 60 min. būtų skirta vidutinio ar aukšto intensyvumo veiklai.

„Leiskite vaikui būti vaiku ir suteikite judėjimo laisvę – bėgti, šokinėti, žaisti“, – sako ji.

Vyresniems, 5–17 metų vaikams vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla rekomenduojama bent 60 min. per dieną, iš kurių 3 kartus per savaitę turėtų būti aerobinė veikla (bėgimas, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu) ir likusius – fizinė veikla, pratimai,  stiprinantys kaulus ir raumenis.

Kalbant apie pasirinkimą, ar leisti laiką viduje, ar gryname ore, M. Malinauskaitė siūlo derinti abu: „Veiklos namuose ir veiklos gryname ore turi savo privalumų ir trūkumų.

Pavyzdžiui, veiklos namuose yra labiau prieinamos, kiek lengviau pritaikomos, tėvai gali labiau kontroliuoti aplinką, tačiau vaikams trūksta judėjimo laisvės ir ploto.

Taip pat veiklos namuose gali tapti monotoniškos ir nuobodžios, jei neieškoma vis naujų idėjų. Veiklos lauke suteikia galimybę pabūti gryname ore, didesnę erdvę judėti ir išreikšti savo energiją.

Vis dėlto, suorganizuoti jas yra sunkiau, nes reikia atsižvelgti į daugybę faktorių: oro sąlygas, saugumą, transportą ir t.t.“

Įtraukite vaiką į kasdienius darbus

M. Malinauskaitė tvirtina, jog kai kurie vaikai tiesiog nemėgsta sportuoti, bet tai nereiškia, jog fizinis aktyvumas ne jiems. „Žinoma, tokių vaikų tėvams reikės įdėti daugiau pastangų ir kūrybiškumo.

Visų pirma, atraskite jo pomėgius –  galbūt jis mėgsta šokius, kovos menus, o gal laipiojimą uolomis? Būkite kantrūs, gali prireikti daugybės bandymų ir klaidų, kol jūsų vaikas atras sau tinkamą veiklą. Be to, būkite aktyvus pats – vaikas stebės ir imsis sekti jūsų pavyzdžiu“, – atkreipia dėmesį trenerė.

Dar vienas patarimas – įtraukti vaiką į kasdienius darbus: „Kartais net nepagalvojate, kiek darbų padarote už vaiką: surenkate jo  drabužius, daiktus, patys jį aprengiate.

Suteikite vaikui laisvės ir integruokite fizinio aktyvumo užduotis į namų ruošą, reikalaujančią judėjimo, pavyzdžiui, savo kambario tvarkymasis, pagalba maisto gaminime ir netgi pagalba sode ar darže.“

Kasdienius darbus ekspertė siūlo paversti žaidimu. „Pavyzdžiui, vaikas savo žaislus gali susitvarkyti šokinėdamas. Įterpkite užduotis, reikalaujančias bėgimo, šokinėjimo, ropojimo.

Jūsų pastangos gali padėti išmokti vaikui gyventi sveikiau ir aktyviau“, – apibendrina M. Malinauskaitė.

Ką veikti namuose?

D. Gabriūnaitė dalinasi patirtimi, jog aktyvūs vaikai dažniausiai būna fiziškai stipresni, mėgsta judresnes veiklas, turi didesnę ištvermę, o neaktyvūs linkę į sėdimas veiklas, kuriose dažniausiai naudoja tik rankas, greičiau pavargsta.

„Be to, aktyvūs vaikai įprastai linkę daugiau bendrauti su aplinkiniais, lengviau prisileidžia kitus vaikus ir su jais žaidžia, o neaktyvūs dažniau jaučiasi nedrąsiai ir nemėgsta žaisti su kitais vaikais, renkasi sėdėti atokiau ir stebėti“, – pastebi „mokomoko“ įkūrėja ir priduria, jog aktyviai leisti laiką vaikui padėti gali ir auklė.

„Viskas priklauso nuo auklės požiūrio į buvimą su vaiku ir susitarimo su tėvais. Pavyzdžiui, aš pati dažnai planuoju aktyvesnius rytus, prasidedančius nuo mankštos, bent valandai einame į lauką pasivaikščioti, važiuojame į pamokėles, užsiėmimus ar žaidimų kambarius, po pietų miego veiklas pratęsiame namuose“, – vardina auklė Diana.

Ji pastebi, jog neretai, kai vaikui trūksta aktyvios veiklos, jam būna sunku sutelkti dėmesį į ramias veiklas, jis negali išsėdėti vietoje, susikaupti, tampa neramus, nervingas arba susierzinęs.

„Jei dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių nėra galimybės išeiti į lauką, įtraukiančios veiklos visuomet galima rasti ir namuose.

Pavyzdžiui, pasistatyti „kėglius“ ir su kamuoliu juos numušinėti, ridenti kamuolį į improvizuotus vartus. Taip pat tinka įvairiausios mankštos ar šokiai – rodykite vaikui pratimus ar judesius kuriuos jis galėtų atkartoti, kartu su vaiku atkartokite vaizdo įraše rodomus judesius“, – siūlo D. Gabriūnaitė.