Talentingoji Lietuvos slidininkė skina titulus gimtinėje ir tikisi startuoti Pietų Korėjoje

Tas „aukščiau“ išties yra „mažiau“, nes mažesnis FIS taškų vidurkis reiškia, kad kalnų slidininkas yra pajėgesnis už daugiau taškų turinčius varžovus. Per debiutinį sezoną Liepa pernai surinko 75,48 taško, o šiemet per pirmąsias sezono varžybas – dar mažiau (65,07).

Tos varžybos spalio pradžioje pamėgtoje Druskininkų „Snow“ arenoje buvo dar vienas 17-metės L.Karlonaitės talento paliudijimas. Gabi kalnų slidininkė gerokai aplenkė varžoves net iš kalnus turinčių ir juose treniruotis galinčių šalių – Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos. Ketverios varžybos (po dvejas suaugusiųjų ir jaunimo kategorijoje) – keturios pergalės.

„Varžovės sakė, kad manęs buvo neįmanoma pavyti – joms buvau per stipri. Tačiau prieš varžybas nežinojau, kaip man seksis, nes dalyvavo ir pagrindinės mano konkurentės, kurias anksčiau ne visada aplenkdavau. Sąraše buvo ir geresnį taškų vidurkį turinčių sportininkių, be to, atvyko naujų merginų, dar neturinčių FIS taškų, nežinojau jų lygio. Dėl to, žinoma, šiek tiek jaudinausi, bet svarbiausia buvo įveikti trasą be klaidų ir man pavyko“, – įspūdingu pasirodymu žurnalui „Olimpinė panorama“ džiaugėsi L. Karlonaitė.

60 taškų – mažiausia riba, kurią galima pasiekti „Snow“ arenoje. Liepos taškų vidurkis – šiek tiek didesnis, bet taškai priklauso ne tik nuo jos pačios pasirodymo, bet ir nuo varžovių lygio.

„Liepa per visas ketverias varžybas priešininkes aplenkė mažiausiai dviem sekundėmis. Tai išties neįtikėtina“, – stebėjosi viena L. Karlonaitės trenerių Anžela Aleksandravičienė, išskirtinio talento druskininkietę su vyru Vytautu „Alpių aido“ klube treniruojanti jau trečius metus.

Dar trimis FIS varžybų nugalėtojos trofėjais L. Karlonaitė savo apdovanojimų kolekciją papildė praėjusią savaitę „Snow“ arenoje vykusiame pirmajame Baltijos taurės etape, kuris tuo pačiu buvo ir FIS Mažųjų slidinėjimo šalių (SES) taurės etapas. Ji laimėjo trejas iš ketverių lenktynių, o dar vieneriose po dviejų nusileidimo pirmavo, tačiau trečiajame nefinišavo.

Tikisi gauti kvietimą

Tačiau Liepa nei nori, nei moka sustoti.

„Kalnų slidinėjimas turėjo didelės reikšmės ir mano charakterio savybėms. Tapau užsispyrusi kovotoja, kuri niekada nepasiduoda“, – patikina mergina, iki jaunimo žiemos olimpinių žaidynių, kurios kitų metų pradžioje vyks Pietų Korėjoje, tikisi dar pagerinti savo FIS taškus.

Į jaunimo olimpines žaidynes L. Karlonaitė kol kas neturi kvietimo, po vieną bus skirta dviem pajėgiausiems Lietuvos kalnų slidininkams – merginai ir vaikinui. Tačiau įspūdingus rezultatus rodanti ir talentu stebinanti druskininkietė, šiemet bandžiusi jėgas Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Italijoje, yra realiausia kandidatė vykti į Pietų Korėją.

„Pagrindinė mano rungtis yra slalomas, nes jai galiu treniruotis Druskininkuose, o slalomui milžinui jau privalau rengtis kalnuose, į kuriuos ne visada yra galimybė išvykti“, – paaiškina mergina, dar nepradėjusi rinkti ir šios rungties FIS taškų.

Padeda įgimtos savybės

Irina ir Edgaras Karlonai dukterį Liepą į „Snow“ areną vaikystėje nuvedė norėdami, kad mergaitė išmoktų slidinėti, nes patys mėgo atostogauti kalnuose su slidėmis ar snieglente.

„Liepa yra greita, staigi, fiziškai tvirta ir koordinuota. Kiti vaikai nuolat turi lavinti šias savybes, o Liepai jos įgimtos“, – pabrėžia A. Aleksandravičienė.

Kaip ir sutuoktiniai Aleksandravičiai, taip ir anksčiau L. Karlonaitę treniravę Artūras Bikulčius, Nikolajus Arcybyševas, Jurijus Švecovas stebėjosi talentingos druskininkietės gebėjimais.

„Visi man sakydavo, kad esu tarsi gimusi kalnų slidinėjimui dėl savo greitumo, lankstumo, gebėjimo staigiai reaguoti į situaciją, užsispyrimo. Atrodytų, galiu išsisukti iš bet kokios padėties – būna, kad, rodosi, jau krentu, bet vis tiek išsilaikau ant slidžių ir toliau šliuožiu“, – šypteli L. Karlonaitė.

Ne tik klauso, bet ir girdi

Irina ir Edgaras Karlonai dabar jau retai su vyresniąja dukterimi – šeimoje auga ir ketveriais metais jaunesnė Banga – vyksta slidinėti į kalnus, nes šliuožti įprastomis trasomis Liepai neįdomu. Tačiau tėvai – aistringiausi sirgaliai ir palaikytojai, nuolat daug investuojantys į dukters aistrą.

„Liepa – labai sportiška ir ambicinga, o tai turi reikšmės siekiant rezultatų, nes ji visada nori būti pirma ir kovoja iki pabaigos. Visi treneriai pabrėždavo, kad ir per treniruotes Liepa visiškai atsidavusi tam, ką daro, – ne tik klauso, bet ir girdi, kas jai sakoma, įdeda maksimaliai pastangų, kad užduotis atliktų kuo geriau“, – sako Liepos mama I. Smolej-Karlonienė.

Viską daryti maksimaliai gerai – Liepai savaime suprantama. Kalnų slidinėjimas jai nėra darbas. Greičiau pomėgis, kuriam skiria ne tik privalomas valandas, bet ir laisvalaikį. Tai ne vien treniruotės su slidėmis ar treniruoklių salėje, bet ir, pavyzdžiui, varžybos per televiziją, rezultatų analizė ar paprasčiausias pasibuvimas su bendraminčiais iš to paties „Alpių aido“ kalnų slidinėjimo klubo.

Turi atsarginį planą

Greta kalnų slidinėjimo L. Karlonaitės gyvenime yra matematika. Tikslumo reikalaujantis mokslas – kita Liepos aistra, kuriai Druskininkų „Ryto“ gimnazijos vienuoliktokė irgi visiškai atsiduoda, o spręsdama sudėtingus uždavinius nenukirtinėja kampų.

„Man patinka kelti sau iššūkius. Matematikoje, kaip ir kalnų slidinėjime, pagaunu azartą būtinai išspręsti užduotį, kuri atrodo neįveikiama. Bet kai pasiseka tą padaryti, apima nenusakomas malonumas“, – prisipažįsta L. Karlonaitė.

Tiksliuke save vadinanti kalnų slidininkė jau žino, kad baigusi mokyklą universitete studijuos būtent matematiką. Bet šypsodamasi priduria, kad dar nežino, matematika ar kalnų slidinėjimas yra jos atsarginis planas.

„Nemėgstu kalbėti apie ateities planus ir svarstyti, kas bus. Žinau tik tiek, kad jei sumanymai, susiję su kalnų slidinėjimu, nepavyktų, visada turėčiau matematiką, o jei nepasisektų matematikoje – būtų kalnų slidinėjimas. Ateityje gal kursiu, pavyzdžiui, savo verslą – tam būtinos matematikos žinios. O gal dirbsiu slidinėjimo trenere, nes ši sporto šaka man irgi labai svarbi“, – svarsto Liepa.

Dėl didelio treniruočių ir varžybų krūvio L. Karlonaitė taip ir nerado laiko matematikos olimpiadoms, tačiau olimpinės žaidynės, kuriose galėtų dalyvauti kaip kalnų slidininkė, – jos svajonė.

„Kiekvienas sportininkas svajoja apie žaidynes. Tačiau dar nežinau, ar galėčiau dalyvauti jau 2026-ųjų Milano ir Kortinos d‘Ampeco žaidynėse. Aš stengiuosi susitelkti į artimiausius tikslus, o kaip bus – parodys ateitis“, – nespėlioja jaunoji kalnų slidininkė.