Tubeliui žinutę pasiuntęs Marčiulionis apie darbą su LeBronu: „Jis mane medžiojo“

Legendinio šalies krepšininko Šarūno Marčiulionio sūnus Lietuvos sostinę paliko 2021-aisiais metais, kai persikėlė ir ketverius metus atstovavo „Saint Mary's Gaels“ komandai, o šiame sezone jis žaidė dukterinėje „Los Angeles Lakers“ ekipoje „South Bay Lakers“.

Praėjusį trečiadienį sugrįžo į Vilnių, o ketvirtadienį buvo pristatytas kaip naujas „Ryto“ žaidėjas, sudėtyje pakeitęs Jordaną Walkerį.

„Pirmiausia, tai aplankiau šeimą, – „Ryto“ laidos „1-ON-1“ vedėjui Pauliui Ambrazevičiui apie sugrįžimą kalbėjo Augustas Marčiulionis. – Mama padarė kotletų, lietuviško maisto. Nieko negali būti geriau – pavalgiau ir ėjau miegoti (šypteli). Svarbiausias dalykas yra šeima, pamačiau brolį ir mamą, o tai labai pradžiugino. Oras nenudžiugino, bet greitai pasikeitė, sakiau mamai, kad gal aš atvežiau Los Andželo orą ir šiek tiek prisidėjau.“

„Sugrįžimas į Vilnių atėjo natūraliai, – kalbėjo 23-ejų metų 193 cm ūgio A.Marčiulionis. – Kiek anksčiau jau supratau, kad noriu pokyčių, bet dar galvojau, jog situacija gal dar pasikeis. Komandoje turėjome tokį žaidėją Kobe Bufkiną, buvusį 15 šaukimą, kurį atleido ir kuris žaidė mūsų komandoje, o dabar jį „Lakers“ įsigijo su garantuotu kontraktu. Išėjo taip, kad turėjome labai daug gynėjų, o aš kilau nuo suolo. Bufkinas buvo pirmas G lygoje pagal taškus, labai talentingas žaidėjas, žiūrėjau ir galvojau, kad jam čia ne vieta.

Laukiau galimybės stabiliai žaisti starto penkete, galimai parodyti save ir savo sugebėjimus. Turėjau kelis mačus, kai žaidžiau mažiau, buvo keli mačai, kai žaidžiau starto penkete ir žaidžiau daugiau, bet dėl kelių pasirodymų tavimi domėtis nepradės ir nepradės kažko siūlyti. Laukiau to, buvo likę mėnuo iki G lygos sezono pabaigos, o tuomet agentas informavo, kad susisiekė „Rytas“. 

Mes su „Rytu“ buvome palaikę ryšį ir prieš sezoną, ir sezono eigoje. Jie galvojo vėl pradėti derybas, o aš pasiskaičiavau, kad per mėnesį laiko jokie stebuklai veikiausiai neįvyks. Europoje sezonas truks dar bent tris mėnesius, o aš turėjau galimybę grįžti namo ir atstovauti komandai, kuriai tu rūpi ir kurioje tu jauti šiurpuliukus dar parą prieš rungtynes eidamas miegoti. Tokį jauduliuką kažkiek jauti ir G lygoje, bet visiškas ne tas pats. 

Ten – kiti prioritetai. Pradėjome derėtis su „Rytu“, pasiūlė kontraktą, o aš ilgai negalvojau. Aš norėjau naujo iššūkio, pasiilgau tikrų emocijų jausmo, kai žaidi krepšinį. Jau buvau pasiekęs gerą sportinę formą, susitvarkęs visas sveikatos problemas. Aš esu pasiruošęs rodyti rezultatą ir kilti į viršų. Galvojau, kad reikia žaisti, tad grįžau į Vilnių.“

Įžaidėjas papasakojo apie traumą, kuri sujaukė planus prieš 2025-ųjų metų NBA naujokų biržą, kurioje Augustas savo pavardės taip ir neišgirdo.

„Trauma buvo labai ne laiku. Baigėsi sezonas. Per „Kovo beprotybę“ iškritome antrame etape. Pailsėjau savaitę ir tada prasidėjo procesas prieš naujokų biržą. Pirmas dalykas buvo stovykla Portsmute. Į ją pakvietė 30 geriausių JAV ketvirtakursių. Ten pasidarai įvairius testus, žaidi krepšinį. Aplink visada skautai, komandų vadybininkai ir daug kitų NBA žmonių. 

Po mėnesio būčiau skraidęs po JAV, dalyvavęs stovyklose. Viskas buvo sudėliota. Pirmą rytą darėme testus ir bėgdamas atsispyriau kaire koja, padėjau dešinę ir pajaučiau, kad kažkas sprogo pėdoje. Pradėjau eiti ir iš pradžių dar nebuvo blogai, bet vėliau pradėjo gelti, o dar vėliau supratau, kad kažkas blogai, – sakė A.Marčiulionis. – Buvau pas kineziterapeutę. 

Ji mane apžiūrėjo ir pasakė, kad turime vykti darytis rentgeno. Jis parodė, kad man lūžo šoninis pėdos kaulas. Dėl reabilitacijos praleidau visas likusias stovyklas ir NBA naujokų biržą. Juokavome su kineziterapeutu, kad jis man atsiųstų mano traumų knygelę. Jis man sako, kad per visą laiką universitete nieko apie mane nepildė. Kelis kartus buvau pasitempęs raumenis ir tiek. 

Atrodė, kad buvau sveikas, bet trauma įvyko blogiausiu metu. Praleidau viską. Turėjau tik daug interviu su nemažai NBA komandų. Buvau su ramentais, bet surinko apie mane bent kažkokią informaciją.

Nutiko taip, kad viską praleidau. Laukiau NBA naujokų biržos. Tuomet kalbėjau su „Milwaukee Bucks“ ir „Los Angeles Lakers“, galiausiai pasirinkau „Lakers“, nes tai yra aukščiausio lygio organizacija. Su jais buvau Vasaros lygoje. Anksti rugsėjį su jais skridau treniruotis. 

Turėjau „Exhibit 10“ kontraktą ir buvau su komanda treniruočių procese. Tai yra pliusas, nes buvau stovykloje ir iš karto turėjau kontraktą G lygoje. Būna, kad su tuo kontraktu kažką nukonkuruoji, bet geros komandos jau turi savo sudėtį.“

Nesulaukęs šanso NBA, lietuvis praleido G lygoje, kurioje rinko po7,9 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 4,3 rezultatyvaus perdavimo.

„Patirtis su pagrindine komanda buvo labai gera. Ten buvo aukščiausio lygio medicininis personalas ir treneriai. Viskas buvo sutvarkyta taip, kad tos traumos tarsi nebuvę. G lygos komandoje irgi puikūs treneriai, turėjome puikų ryšį. 

Turėjome gerą individualų pasiruošimą, – mintimis dalijosi A.Marčiulionis. – Pati G lyga yra keista. Ten turi žaisti sau. Kas juokinga, mūsų treneris pirmą dieną, kai susirinkome, sakė: „Ši lyga yra ypatinga tuo, kad tai yra vienintelė lyga pasaulyje, kurioje niekas nenori būti. Nei treneriai, nei žaidėjai. Jūs norite žaisti NBA, mes norime treniruoti aukštesniame lygyje. Niekas nenori čia būti.“ 

Tai yra lyga, kurioje reikia parodyti save ir rekomenduoti save. Ten nėra sirgalių bendruomenės, ten nėra kam nors labai įdomu. Treneriams, aišku, rūpi, ir patys iš savęs norėjome laimėti. 

Europoje, jei pralaimi, aistruoliai nepatenkinti, ten to nėra. Mano patirtis yra gana įdomi. Yra gerų dalykų, yra blogų. Vienintelis stabilus dalykas ten yra pokyčiai. Žaidėjai ateina, išeina. Pagrindinės komandos atsiunčia žaidėjus. Reikia prie to prisitaikyti.“

G lygos komandoje „South Bay Lakers“ lietuviui teko dirbti su NBA legenda LeBronu Jamesu, kuris po traumos sugrįžimui ruošėsi duberių ekipoje.

„Teko su juo būti ir pagrindinėje komandoje. Man buvo kita trauma, bet buvau šalia Lukos Dončičiaus ir LeBrono Jameso, – sakė A.Marčiulionis. – Reikia iš jų užsitarnauti pagarbą. 

LeBronas su mumis buvo keliose treniruotėse ir su mumis sportavo. Su juo buvo labai gerai. Nebuvo jis su visais draugelis, bet lankydavosi kiekvienoje treniruotėje. Jis ir pagirdavo, ir pasakydavo gerą žodį. 

Stebėjau jo profesionalo įgūdžius – nuo stovėsenos gynyboje iki kalbėjimo ir pasiruošimo treniruotėms. Viskas aukščiausiame lygyje. Kai žaidėme 5 prieš 5, LeBronas mane medžiojo, galvojo, kad negaliu prieš jį gintis. Porą kartų apgyniau jį, porą kartų jis įmetė. Po treniruotės išeini su šypsena ir pagalvoji, kad vieną dieną galėsiu tuo pasidalinti ir papasakoti.“

A.Marčiulionio sugrįžimo į „Ryto“ pirmosios rungtynės vyks kitą trečiadienį sostinėje prieš Le Mano „Sarthe Basket“. Tai – žūtbūtinis mačas Giedriaus Žibėno kariaunai.

Dar po keturių dienų Vilniaus ekipos lauks mačas Nemuno saloje su Kauno „Žalgiriu“, kuriame – Augustui puikiai pažįstamas Ąžuolas Tubelis.

„Jau kalbėjomės su Ąžuolu, – juokėsi A.Marčiulionis. – Bus smagu. Aš juokavau, rašiau Tautvilui, kuris buvo pasidalinęs socialiniuose tinkluose Ąžuolo bloku Speedy Smithui ir rėkimu į veidą, kad kovo 15-ąją dieną bus kitaip, bus mano „du su bauda“, o tuomet – atgal Ąžuolui į veidą (juokiasi). 

Jei iš tikrųjų, tai laukiu rungtynių su „Žalgiriu“, to derbio... Pastarąjį kartą prieš Ąžuolą žaidžiau draugiškose „Arizonos“ ir „Saint Mary‘s“ universitetų rungtynėse. Gyvenime esame daugiau žaidę kartu nei vienas prieš kitą. Bus smagu. 

Ąžuolas manęs seniai nematęs irgi, klausė, kaip yra su mano metimu, o aš atsakiau, kad pamatys (juokiasi). Laukiu šių rungtynių ir dėl Ąžuolo. Jam gerai sekasi, noriu pamatyti, kaip jis patobulėjo ir kaip dabar žaidžia.“