Vilniuje - kovinio sporto desertas: vinis - klaipėdietis „Kuvalda"

(4)

Klaipėdos miesto sporto ambasadorius Sergejus Maslobojevas, sporto pasaulyje labiau žinomas "Kuvaldos" pravarde, kovo 16 dieną (šeštadienį) kviečia klaipėdiečius į Vilniaus "Avia Solutions Group" (ASG) areną, kur "KOK World Series" turnyre susikaus su olandu Leandro Dikmoeto.

"Visada malonu kovoti prieš savo publiką, savo žmones, savo namuose. Tai vienas nuostabiausių dalykų mano karjeroje, todėl sugrįžimas į ringą kovo 16 d. yra toks pat svarbus ir malonus. Tikiuosi pamatyti dar daugiau žiūrovų, kad savo emocija ir džiaugsmu galėčiau pasidalyti su dar daugiau žmonių", - "Vakarų ekspresui" sakė prieš kelias dienas gimtojoje Klaipėdoje lankęsis S. Maslobojevas.

Jis pažymėjo, kad šiai kovai ruošiasi itin atsakingai ir tikisi žiūrovams padovanoti gražių emocijų.  

Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje S. Maslobojevas su olandu Leandro Dikmoeto susitiko akis į akį.

"Jokių cirkų nebuvo. Vienas kitam parodėme pagarbą - paspaudėme ranką ir kibirkščių išvengėme", - "Vakarų ekspresui" sakė Kuvalda.  

Šeštadienį renginio pradžia Vilniaus "Avia Solutions Group" (ASG) arenoje - 19 val. Renginys truks apie 4 valandas, o S. Maslobojevo ir olando kova - pagrindinė ir vyks paskutinė kaip renginio desertas.

S. Maslovojevas - 36-erių metų, o jo oponentas olandas net 14 metų jaunesnis.

Klaipėdiečiui tai bus antroji iš eilės kova sunkiasvorių divizione: 2023 m. lapkritį Vilniuje vykusiame "Mega Series Hero's" Kuvakda vos per 35 sekundes nokautavo britą Rhysą Brudenellį.

S. Maslobojevas per savo gyvenimišką patirtį įrodė, kad jei kažko nori trokšti iš širdies - tavęs niekas negali sustabdyti.

„Kad ir kas būtų, kad ir kas jums atsitiktų, niekad nenuleiskite rankų ir negailėkite savęs! Žiūrėkite tik į priekį, į savo tikslus, ir viskas bus gerai", - pabrėžia S. Maslobojevas.

Jis - tarsi spartietis, nuolat besigrumiantis ne tik su konkurentais kovų ringe, bet ir kaskart bandantis ieškoti motyvacijos, jėgų ir pozityvumo žygiuoti teisingu gyvenimo keliu bei savo pavyzdžiu įkvėpti kitus.

S. Maslobojevas tarsi vadovaujasi Henrio Fordo posakiu: „Kliūtis pradedama matyti tuomet, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo" ar Napoleono mintimi: „Neįmanoma" yra žodis, kurį rasi tik kvailių žodyne."

Sportinio kelio pradžia - Klaipėdoje

Buvo metas, kad S. Maslobojevas, būdamas dar paauglys, susidūrė su kliūtimis siekti savo svajonės - eiti kovotojo keliu, tačiau nepasidavė ir, priešingai nei jo bendraamžiai, vardan savo tikslo aukojo linksmybes ir laisvalaikį.

„Tėvai buvo prieš mano pasirinktą kelią. Paauglystėje jie griežtai pasakė, kad ko jau ko, bet pinigų kovų treniruotėms tikrai neduos. Pasakė kažką panašaus: "Nemokėsime pinigų už tai, kad ten daužytumėte vieni kitiems galvas."

Pamenu, teko parduoti mobilųjį telefoną, kad galėčiau susimokėti už pirmąsias kikbokso treniruotes. Vėliau, baigęs vienuoliktą klasę, per vasaros atostogas dirbau metalo kirtimo ceche. Uždirbtais pinigais susimokėjau už treniruotes metams į priekį.

Bendraklasiai siuntinėjo vieni kitiems nuotraukas iš įvairių pramogų, kaip smagiai leidžia vasaros laiką, o aš visas murzinas ir pavargęs vakare po darbo lėkdavau į treniruotes. Kiti treniruočių vaikinai į mane žiūrėjo skersai. Turbūt manė - koks čia murzius atėjo į treniruotes. Aš tiesiog į nieką nekreipiau dėmesio, o siekiau savo tikslų ir svajonių. Manau, kad kiekvienas žmogus turi turėti tikslų ir jų iš visų jėgų siekti. Būtent tikslai ir daro gyvenimą įdomų", - akcentavo S. Maslobojevas.

Jis vaikystėje su didžiuliu susidomėjimu stebėdavo filmus apie Arnoldą Švarcenegerį ir svajodavo būti panašus į jį.

„Mane žavėjo jo jėga, drąsa ir didžiuliai raumenys. Tuomet buvo sudarytas toks įvaizdis, kad raumeningi vyrukai gali viską", - šyptelėjo S. Maslobojevas.

Jis pamena, kad žiūrėdavo kovinius filmus ir kai kuriuos epizodus bandydavo atkartoti.

„Mokydavomės, "lupdavomės„ ir panašiai. Tai darydavau su devyneriais metais vyresniu broliu (iš pirmosios tėčio santuokos - aut. past.). Brolis mane nuo vaikystės mokė muštis. Tiksliau, mane "lupdavo" ir auklėjo taip, kad ateityje sugebėčiau pats apsiginti. Tuomet buvo tokie laikai, kai TV ekranuose dominavo koviniai kino filmai. Mano svajonė buvo tokia: aš užaugsiu ir galėsiu įveikti visus. Turbūt pusė mano kieme augusių berniukų turėjo panašią svajonę. Panaši filosofija buvo ir mano vyresniojo brolio.

Deja, 1994 metais atsitiko nelaimė - jis nuskendo Baltijos jūroje ir su šiomis kovotojo svajonėmis likau aš vienas... Klaipėdoje užaugau Mogiliovo rajone, ten buvo visko. Reikėjo mokėti apsiginti", - akcentavo Sergejus.

Tais laikais, kai dar toli gražu ne visi turėjo internetą ir kompiuterius, Sergejui kiemo draugas parodė kovų vaizdų su gražiausiais pergalių epizodais.

"Tai mane užkabino. Anksčiau nedrįsdavau pradėti lankyti kovinio sporto, tačiau prisižiūrėjęs šių vaizdų įgavau pasitikėjimo savimi ir drąsos.

Taigi, su draugais pradėjome lankyti „Titaniko" sporto klubą, vėliau treniravomės Klaipėdos „Muay thai imperijoje" pas trenerį Vadimą Gridiajevą.

Buvo ir toks periodas, kai Klaipėdos miesto centre nuomojomės patalpas ir treniravomės tiesiog ant betono. Bėgdavome ir nuo grindinio kildavo dulkės. Kosėdavome, čiaudėdavome, durys žiemą būdavo visos baltos - apšerkšnijusios.

Nebuvo dušų, nieko nebuvo... Po treniruočių važiuodavome namo praustis.

Nesiskundėme, treniravomės ir siekėme savo tikslų. Dabar jaunimas yra išpuikęs, nori idealių sąlygų, tačiau būtent tokios sąlygos, kokiomis aš treniravausi, mane ir užgrūdino", - pabrėžė kovinio sporto pasaulio lyderis.

Klaipėdiečio gyvenimo kelią būtų galima apibūdinti tokiais rašytojo Paulo Coelho žodžiais: „Kai tu tikrai ko nors trokšti visa širdimi, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą."

S. Maslobojevo teigimu, neįmanomų dalykų nėra, tačiau norėdamas pasiekti tikslą, turi dėl to atiduoti visą savo širdį ir pastangas.

„Manau, kad kiekvienas žmogus turi turėti svajonių. Tai ir padaro gyvenimą žavų. Viskas yra įmanoma. Jeigu tu nori tapti kovotoju, tu gali juo tapti. Svarbiausia - noras. Kovinės sporto šakos yra naudingos, ypač vyrams, nes jų prigimtis yra kariauti, medžioti ir būti tikrais lyderiais. Dvikovinės sporto šakos išvysto drąsą, pasitikėjimą savimi, gerina reakciją į stresines situacijas, padeda priimti teisingus sprendimus, leidžia patiems atsakyti už savo klaidas. Niekas nežaidžia bokso - padarai klaidą ir iškart už ją atsakai. Būtent tai man padėjo gyvenime - mokėjimas prisiimti atsakomybę už savo klaidas", - sakė S. Maslobojevas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder