„Žalgirį“ vėl pakėlęs puolėjas po efektingos pergalės – apie politinį prieskonį ir įžaidėjo traumą

Kai visą dieną Kaunas, kaip ir kiti Lietuvos miestai, vadavosi iš sniego spūsčių, „Žalgirio“ krepšininkai komandinėmis pastangomis nusitiesė greitkelį į efektingą pergalę 99:67 Eurolygos rungtynėse prieš nemėgstamą varžovą iš Serbijos – Belgrado „Crvena zvezda“.

31 kartą iš eilės „Žalgirio“ areną sausakimšai užpildę 15 tūkst. Žiūrovų šaižiu švilpimu pasitiko „Crvena zvezda“ komandą, kai ši su Donatu Motiejūnu priešakyje įbėgo į aikštę prieš rungtynes.

Pastaraisiais metais nekart karo nusikaltimus Ukrainoje vykdančiai Rusijai palankumą reiškusį Belgrado klubą „Žalgiris“ pasitiko namų darbais: komandų pristatymo metu ant aikštės šviesų prožektoriais nušvietė: „Slava Ukraini/Heroiam Slava“ užrašą, o „Green White Boys“ sirgaliai serbams prieš akis mojavo didele Ukrainos vėliava ir su visa arena užtraukė rusų diktatoriui skirtą „Putin chuilo“.

„Krepšinio „karas“ prasidėjo Kaune, „Zvezda“ turi laimėti“, – dar per rungtynes rašė serbų „Kurir“.

Žalgiriečiai iš tiesų pasitiko mačą itin kovingai. Nigelas Williamsas-Gossas jau per tris minutes išrašė tris rezultatyvius perdavimus, pats pataikė vieną dvitaškį, o amerikiečio įžaidėjo diriguojamas „Žalgiris“ galingai startavo (13:3).

N.Williamsas-Gossas patyrė traumą ir į rungtynes nebegrįžo, bet jį puikiai pavadavo kiti „Žalgirio“ kūrėjai: Sylvainas Francisco ir Maodo Lo.

Dar svarbiau, kad veikė komandinė „Žalgirio“ gynyba – „Crvena“ per pirmą kėlinį pataikė vos 4 iš 13 dvitaškių ir prametė visus 11 tritaškių. Viso tik 4 varžovų metimai iš 24 padėjo Kauno komandai dar labiau atsiplėšti (26:12).

Kai vieninteliu Serbijos komandos serbu aikštėje didžiąją rungtynių dalį buvęs Nikola Kaliničius pataikė pirmą svečių tritaškį 18-ąją minutę, „Žalgiris“ jau pirmavo 41:21.

Plaukimo žvaigždei Rūtai Meilutytei besišypsant, krepšinio legendai Arvydui Saboniuo rodant pergalės pirštus arenoje, o sirgaliams ridenat gyvas bangas, „Žalgiris“ nuskrodė į dvyliktą pergalę Eurolygoje, tai padaręs komandinėmis pastangomis – net šeši žalgiriečiai pelnė dviženkles taškų sumas.

Arnas Butkevičius buvo vienas jų.

Dėl traumos praleidęs šios savaitės pralaimėtas rungtynes Bolonijoje „Virtus“ komandai, jis ne tik savo elitine gynyba prieš Jaredą Butlerį, bet ir prasiveržimais bei tritaškiais padėjo pasiekti „Žalgiriui“ svarbią pergalę. Puolėjas pelnė 12 taškų, per 21 minutę prametęs tik vieną metimą.

„Arnas metai iš metų tai rodo. Jis žaidžia labai naudingai, daro daug nematomo darbo, kurio gal nesimato protokolo. Visada kovoja, jo kamuoliai daug prideda, jis užkemša daug skylių, – A.Butkevičių gyrė ir Donatas Motiejūnas, pelnęs 9 taškus Belgrado „Crvena zvezda“ komandai. – Džiugu, kad jis grįžo ir buvo naudingas. Bet šiandien visi prieš mus žaidė naudingai.“

Daug laimingų veidų penktadienio vakarą buvo Kaune, tarp jų ir du A.Butkevičiaus vaikai, kurios vesdamas už rankyčių į persirengimo kambarį atsivedė žalgirietis, kuriam paskui per interviu patenkinta dukra užsirito ant kelių.

– Arnai, kaip pavyko išmušti varžovus nuo pat pradžių rungtynių?

– Net nežinau – gal buvo ir sėkmės, nes jie prametė nemažai metimų. Aišku, mes taikėme tam tikras rizikas, kurios pasiteisino, sakyčiau.

Labiausiai veikė greitas žaidimas ir toks pats grįžimas į gynybą. Žaidėme disciplinuotai, rungtynių planas davė vaisių. Šįkart akcentavome didesnį tempą, gal net labiau chaotišką žaidimą, ko įprastai nedarome. Bet prieš „Zvezda“ tai labai gerai veikė ir buvo ginklas į pergalę.

– „Crvena“ pirmą tritaškį pataikė tik 14-uoju bandymu. Tai ir buvo tų rizikų rezultatas?

– Ne viskas, žinoma. Buvo ir laisvų metimų, ypač, kai jie prametė, o mes nesusirinkome kamuolių. Bet šiandien turėjome sėkmę savo rankose.

– Ar kėlė kovinę dvasią politinis kontekstas?

– Neakcentuojame rūbinėje. Mūsų užsieniečiai žino padėtį, bet šia tema nekalbame prieš rungtynes. O mes, lietuviai, daugiau žinome apie tai, tad tam tikras politinis prieskonis tikrai yra, norisi už tai pakovoti.

– Kaip paties sveikata? Dar pakimęs esate?

– Taip, dar pakimęs, nevisiškai išnyko ligos padariniai. Jėgų tarsi buvo, bet tiek kartų nesu turbūt prašęs keitimų per visą sezoną, kiek vien per šias rungtynes prašiau. Tačiau dažnesni keitimai padėjo prisidėti prie komandos, suteikti energijos.

Šiaip net nežinau, kas prieš tau buvo – kažkokie lyg gripo simptomai.

– Kiek jėgų išnaudojate, kai praskriejate pro galinę liniją ir dar apsukęs kamuolį jį įsukate į krepšį?

– Dabar jau daugiau nei anksčiau (juokiasi). Tačiau dar galiu. Svarbiausia, kad kojytės atsispirtų.

– Kuo labiausiai patenkintas savo žaidime – gal gynyba prieš Jaredą Butlerį?

– Iš tiesų tai dariau nemažai klaidų šįkart gynyboje. Komandinėje gynyboje kartais pernelyg rizikavau. Nebuvo superinės rungtynės gynyboje man, bet svarbiausia pergalė. Asmeninis pasirodymas be pergalės juk nieko nereiškia. Žinoma, smagiau, kai gerai sužaidi ir puolime, bet labiau džiaugiuosi komandiniu žaidimu, tuo, kad gerai dalinomės kamuoliu ir tikrai mačiau daug laimingų veidų komandoje šįvakar?

– Neišmušė iš vėžių, kad be Nigelo Williamso-Gosso teko žaisti didžiąją rungtynių dalį?

– Tai vienintelis kartelis šių rungtynių, nors tai ir buvo toks mačas, kai pernelyg nepajautėme šio praradimo. Aišku, tikiuosi, kad jam nieko rimta, nes jis labai svarbus žaidėjas, visi tai mato ir žino. Tikėkimės, kad išsilaižys žaizdas ir ilgai netruks sugrįžti.

– Kiek komandai sunku, kai jis tai žaidžia, tai ne? (rudenį N.Williamsas-Gossas praleido 7 rungtynes iš eilės dėl šlaunies raumens traumos).

– Matote, šį sezoną neturėjome ilgesnės atkarpos, kad žaistume visa sudėtimi. Tai Dovis, tai aš, tai Nigelas, tai Maodo Lo. Vos visi grįžtame, tą pačią dieną kažkas iškrenta.

Tvarkaraštis toks, kad mikrotraumų vis atsiranda, nors aišku, nesame vienintelė komanda, kuri su tuo susiduria. Bet manau, kad jau prisitaikėme. Turime kitus žaidėjus, kurie gali imtis atsakomybės. Trumpuoju laiku tai nepažeidžia komandos, bet ilguoju būtų blogai.