4 tūkst. eurų per mėnesį Švedijoje statybose uždirbantis lietuvis: suviliojo ne pinigai

„Vilniaus oro uostas, teismo rūmai, kotedžų kvartalas Pilaitėje“, – vardija vyras ir prisipažįsta, kad kartu su suburta meistrų komanda uždirbdavo daug, tačiau ir problemų netrūko: rangovai vėluodavo atsiskaityti už atliktus darbus ar siūlydavo atlygį vokelyje.

Esą ieškodamas saugumo ir stabilumo jis įsidarbino Švedijoje veikiančioje lietuvių įmonėje.

Išmaišė visą Europą

„Daug kur esu dirbęs: Škotijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Kai Lietuvą užklupo krizė 2009 metais buvau išvykęs padirbėti ir į Švediją. Jau tada man ten labai patiko, atsimenu dar pagalvojau: jei jau kraustyčiausi kur nors gyventi, tai būtų Švedija“, – prisimena vyras.

Kai prie keletą metų subyrėjo santuoka, V. Davgul nusprendė išvykti laimės ieškoti į Skandinaviją. Gavęs pasiūlymą, jis įsidarbino lietuvių įmonėje „Kovenda“, kuri Švedijoje atlieka fasadų darbus.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonė Lietuvoje turi 69 darbuotojus. Vidutinis jų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 3268 eurai. Į rankas tai būtų maždaug 1977 eurai. Šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius yra 1116 eurų.

Minėta bendrovė dabar skelbia ieškanti ventiliuojamo fasado meistrų, klinkerio mūrininkų, tinkuotojų, o jiems siūlomas atlyginimas svyruoja tarp 2500 eurų ir 3500 eurų.

„Dabar jau ir Švedijoje galėčiau surengti ekskursiją ir rodyti objektus, prie kurių teko dirbti – nuo Stokholmo iki Malmės“, – juokiasi vyras.

Paklaustas, kas jį taip sužavėjo šioje Skandinavijos šalyje, V. Davgul atsako iš karto: stabilumas. 

„Lietuvoje dirbdavau „ant savęs“, būdavo momentų, kai rangovai vėluodavo atsiskaityti ar pinigus norėdavo mokėti neoficialiai. Susitardavome su rangovais dėl sumos ir darbų atlikimo laiko, padarydavome, ką reikia, o pinigų tekdavo laukti.

Po 15–20 tūkst. būdavo užsakovai mums skolingi. Privatūs klientai kabinėdavosi, kad tas negerai, anas negerai, kad tik reikėtų mažiau mokėti. Gal toks lietuvių mentalitetas – vis norėti nusukti ir išsisukti?“, – retoriškai klausia vyras ir čia pat prideda, kad ilgisi Lietuvos, ten likusių giminių, bet ateitį planuoja Švedijoje.

Vilnietis pripažino, kad šiuo metu į rankas uždirba 3400–4000 eurų per mėnesį.

Kartu dirba ir brolis, ir sūnus

Skandinaviška darbo kultūra, skaidrumas ir tolerancija. V. Davgul tikina, kad visi šie dalykai sukuria saugumo jausmą.

„Dabar viskas legalu, oficialu, stabilu. Džiaugiuosi, kad kas mėnesį gaunu gerą algą, kurią sąžiningai užsidirbau. Kartu su manimi dabar dirba ir mano brolis bei sūnus. Brolis taupo, nori įsigyti butą Vilniuje, o aš tikriausiai liksiu gyventi Švedijoje. Atsivešiu šeimą, noriu, kad sūnus pradėtų studijas čia“, – ateities planais dalijasi vyras.

Vis dėlto, V. Davgul manymu, vieno dalyko švedai turėtų pasimokyti iš lietuvių – darbų atlikimo kokybės. Meistras tikina, kad švediška ir lietuviška kokybė skiriasi. Švedams nelabai svarbi išvaizda, jei pastato fasadas kur nors šiek tiek nelygus, jiems nerūpi, svarbiausia, kad viskas būtų funkcionalu.

„Bet man taip nepatinka. Viskas turi būti taip, kaip turi būti. Savo brigados vaikinus visada skatinu dirbti gražiai, tvarkingai, kad viskas būtų lygu ir be priekaištų. Pastebiu, kad švedai tai vertina“, – sako lietuvis.

Populiariausia kryptis išlieka ta pati

Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, užsienyje gyvena apie 461 tūkstantis Lietuvos gyventojų.

Daugiausia jų įsikūrę Didžiojoje Britanijoje – 33 procentai arba maždaug 153 tūkstančiai.

Toliau rikiuojasi Vokietija (13 proc. arba beveik 59 tūkst.), Norvegija (11 proc. arba 48,5 tūkst.), Airija (10 proc. arba 46 tūkst.). Švedijoje šiuo metu gyvena beveik 16 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa 2021 metais parodė, kad beveik 60 proc. apklaustųjų neatmetė grįžimo į Lietuvą galimybės, o 23 proc. tikino neketinantys grįžti gyventi į Lietuvą.

Kokios darbdavio pareigos

Kaip primena Valstybinė darbo inspekcija, Darbo kodekse (DK) numatyta, kad darbuotojui prieš išvykimą į komandiruotę kitoje valstybėje ilgesniam negu 28 dienų laikotarpiui turi būti įteikti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:

• valstybės pavadinimas ir komandiruotės trukmė;
• valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu;
• išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma;
• grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.

DK taip pat numatyta, kad jeigu darbuotojas į kitą ES valstybę komandiruojamas laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su kitoje valstybėje veikiančiu užsakovu, dirbti darbdavio filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje ar dirbti kaip laikinasis darbuotojas, jam prieš išvykimą į komandiruotę įteikiamuose papildomai turi būti nurodoma:

• darbo užmokestis, kurį jis turi teisę gauti pagal valstybės, į kurią komandiruojamas, teisę;
• dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, jeigu taikoma;
• nuoroda į priimančiosios valstybės oficialią nacionalinę interneto svetainę, kurioje pateikiama informacija apie komandiruojamus darbuotojus.

Kilus klausimų, ar darbdavys tinkamai vykdo visus reikalavimus, galima kreiptis į Švedijos darbo aplinkos tarnybą.