5G – dar tik ženklelis ekrane: operatoriai pasigenda aktyvesnio ministerijos vaidmens ir bendros pozicijos plėtojant naujosios kartos ryšį

Eltos kalbinti „Bitė Lietuva“, „Telia“ bei „Tele2“ technikos direktoriai tikina, kad aktyvi 5G plėtra galėjo būti pradėta gerokai anksčiau, be to, ją stabdo pati valstybė bei savivaldybės, nors dar pernai rudenį bendru memorandumu sutarta komercinio 5G ryšio kūrimą skatinti.

„Lietuva ES mastu su 5G ryšiu yra gale. Dar buvo Portugalija (...), bet ir nuo jų mes maždaug pusmečiu atsiliekam. Didžioji dauguma ES šalių jau pasileidę 5G vienuose ar kituose dažniuose – daug anksčiau“, – sako „Bitė Lietuva“ technikos direktorius Gintas Butėnas.

Tik ženklelis ekrane

Pasak pašnekovų, šiuo metu 5G plėtra Lietuvoje nevyksta ir joks šalies operatorius negali klientams pateikti tikrosios spartos naujos kartos ryšio – kol kas skirtumas tarp 4G ir 5G tėra ženklelis telefono arba kompiuterio ekrane. Visgi Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leidžia ryšio tiekėjams 5G naudoti laikinai, testuojamuoju dažniu.

„Plėtros iš viso praktiškai šiandien nėra. Yra epizodiniai, demonstraciniai operatorių bandymai paleisti 5G su esančiais dažniais arba bandomaisiais dažniais, laikinai suteikiamais RRT“, – sako „Tele2“ technikos vadovas Valerij Kovzan.

„Spartos prasme nieko daugiau (nei 4G – ELTA) nėra, nes naudojama dalis 4G dažnių. Jų nelabai yra, nes jie aktyviai naudojami esamiems klientams, paslaugoms“, – antrina G. Butėnas. Jo teigimu, tikram, visavertės spartos 5G ryšiui būtini 700 MHz ir 3,5 GHz juostų dažniai.

„Gal kažkam malonu matyti telefone atsiradusį 5G ženklelį. Bet tikram, visaverčiam 5G, didelės spartos ir t.t., reikia bent jau turėti 3,5 GHz ir 700 MHz juostų dažnius“, – teigia jis.

Dažniams 700–800 MHz juostoje įsigyti pirmadienį prasidėjo pirmasis aukcionas, kuriame dalyvauja trys didieji mobiliojo ryšio tiekėjai, jau pateikę savo pirmuosius pasiūlymus.

Jame parduodamo 10 MHz bloko pradinė kaina siekia 5 mln. eurų, kiekvieno iš taip pat siūlomų 5 MHz blokų – 3 mln. eurų. Dalį dažnių valstybė rezervuoja kritiniam šalies tinklui palaikyti.

3,5 GHz juostos aukciono dalyviai iki gegužės 31 d. dar turi laiko pateikti dalyvių paraiškas, vėliau bus tikrinama, ar jos atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Šiame aukcione 100 MHz paliekama valstybei, 3 juostos po 100 MHz lieka operatoriams.

Kaip aiškina G. Butėnas, tikrasis 5G ryšys bus prieinamas tik išsidalinus dažnius po pastarojo aukciono, kadangi 3,5 GHz dažniai yra būtini greitam naujosios kartos ryšiui užtikrinti.

„3,5 GHz dažniai yra patys pagrindiniai 5G dažniai tiek pasaulyje, tiek Europoje. Tame dažnių ruože yra laisvų dažnių, kuriuose galima paleisti naują technologiją ir turėti tuos greičius, kuriuos 5G, kaip žadama, turi duoti klientui“, – teigė „Bitė Lietuva“ technikos vadovas.

Šių dažnių aukcionas, viliasi jis, turėtų pasibaigti vasarą – liepą arba rugpjūtį.

Verslui skiriami pajėgumai – neargumentuotai maži

Patį pirmą kartą dažnių aukcioną teisėms naudoti dažnius 713-733 MHz ir 768-88 MHz juostose įsigyti RRT paskelbė dar spalio pabaigoje, nuo tada įmonės galėjo teikti dalyvių paraiškas. Jų tikrinimas užtruko.

 Aukciono dalyviai privalėjo informuoti RRT, kokia įranga bus naudojama 5G diegimui. To reikėjo siekiant ištirti, ar 5G technologijų netieks nepatikimi gamintojai, pavyzdžiui, artimai su Kinijos valdžia susijęs „Huawei“. Tai numatyta prieš metus priimtomis kelių įstatymų pataisomis.

Pašnekovai pasakoja, kad aukcionų organizavimas taip pat užtruko, nes valstybinės institucijos bei operatoriai „ilgai ir neaiškiai“ diskutavo dėl valstybės kritinei infrastruktūrai palaikyti rezervuotų dažnių. Jų esą nuspręsta skirti per daug, o rinkos dalyviams paliktais 10 MHz ir dviem 5MHz dažnių blokais verslas nusivylęs.

„Vyko diskusijų ir ginčų, kodėl tiek daug dažnių reikia rezervuoti greitajai pagalbai, ugniagesiams ir policijai, jeigu tų vartotojų turbūt galima suskaičiuoti iki 10 tūkst., bet iš 5G portfelio jiems rezervuota ketvirtadalis dažnių“, – teigė „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

„Kritinio ryšio plėtros scenarijus neaiškus iki šiol. O operatoriams jis tikrai bus ne pats geriausias: vienas gauna 10 MHz, kiti du operatoriai turės pasitenkinti po 5 MHz. Tai yra pakankamai sudėtinga situacija“, – antrino „Tele2“ atstovas V. Kovzan. Anot jo, taip padalinus dažnius kuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos: „Vienas operatorius turės dvigubą pranašumą prieš kitus operatorius pagal galimybes pasiūlyti didesnį duomenų perdavimo greitį savo klientams.“

„Bitė Lietuva“ technikos vadovas G. Butėnas taip pat sutiko, kad valstybė netinkamai įvertino, kiek kritinio tinklo jai reikia bei ar tokių paslaugų negalėtų teikti patys operatoriai, įpareigojus juos užtikrinti tinklo saugumą ir patikimumą.

„Kol kas valstybė kažkaip neatsižvelgia į šią dalį ir vis vien planuoja kažkokią dalį tinklo statyti pati ir užimti pakankamai brangius resursus, kurie galėtų būti naudojami Lietuvos klientams“, – tikina G. Butėnas.

Be to, abiejų dažnių juostų aukcionai Lietuvoje galėjo prasidėti gerokai anksčiau – tą pastebi A. Šemeškevičius Jis tikina, jog 700 MHz dažniais anksčiau veikė televizija, tačiau jiems atsilaisvinus, aukcionas nebuvo skelbiamas.

„Galima buvo organizuoti aukcioną gerokai anksčiau, kad tik televizijai pasitraukus būtų galima operatoriams naudotis. O dabar turime tokią keistoką situaciją, kad televizija pasitraukusi, dažniai laisvi, bet dar tik vyksta aukcionas“, – svarstė „Telia“ atstovas.

Kartu ekspertas pridūrė, kad 3,5 GHz dažniai laisvi jau apie ketverius metus.

„Su 3,5 GHz juostomis tokia pusiau anekdotinė situacija, nes „Telia“ dar 2018 m. pirmus tokius testus paleidome. Iš esmės tie dažniai yra laisvi ir prieinami nuo to laiko. Su šituo tikrai vėlavome bent kelerius metus“, – sakė A. Šemeškevičius.

G. Butėnas savo ruožtu pritarė, jog dažnių aukcionams įvykus anksčiau, šiuo metu 5G tinklas jau būtų išplėtotas. „Net ir turėdami pakankamai gerą technologinę bazę, inžinierius, specialistus bei know-how, net ir norėdami statyti, buvome priversti laukti dažnių. Jei juos būtų pardavę kokiais 2019 m., manau, kad nemažai 5G tinklo jau būtume pasistatę“, – svarstė „Bitė Lietuva“ technikos direktorius.

Pasigenda ministerijos lyderystės

2021 m. spalio pradžioje didieji operatoriai, Susisiekimo ministerija (SM), RRT ir kt. partneriai pasirašė 5G plėtros memorandumą, kuriame numatyta iki 2022 m. 5G įvesti viename šalies didmiesčių, dar po metų – penkiuose didžiausiuose, o iki 2025 m. bent 100 Mbps ryšio spartą užtikrinti 95 proc. šalies namų ūkių.

Rinkos dalyvių teigimu, memorandumas kol kas lieka tik dokumentu, o iš valstybės vis dar laukiama aktyvesnių veiksmų padedant plėtoti 5G tinklą, ypač – laisviau leisti operatoriams statyti reikiamą infrastruktūrą ant valstybei, savivaldybėms bei jų įmonėms priklausančių pastatų.

Dabar, kaip atskleidžia rinkos atstovai, norint įrengti 5G technologijas ant tokių įstaigų statinių stogų, su kiekviena jų darbus reikia derinti atskirai. Dažnai susiduriama ir su pasipriešinimu.

„Kiekviena valstybinė įstaiga turi savo poziciją – vieni sako ne, kiti sako taip, dar kiti kainos nori didesnės ir t.t. Yra labai sudėtinga. Dar kiti sako: „ne, nenorime jokių spinduliuočių ar dar kažko bijome“, – patirtimi dalinasi „Telia“ technikos direktorius A. Šemeškevičius. Jo teigimu, derybos dėl nuomos su viena institucija gali tęstis iki pusmečio.

„Yra tokių atvejų, kai ateina kokia nors savivaldybės įmonė, kur sumontuotos kokios penkios (4G ryšio – ELTA) stotys. Ir iš nei iš šio, nei iš to pasako, kad tų stočių nuoma bus triskart brangesnė“, – teigia „Bitė Lietuva“ atstovas G. Butėnas, pridūręs, jog naujų vietų 5G stotims paieškos ir montavimas trunka ir apie metus.

Operatorių atstovai sprendžiant šią problema pasigenda memorandumą inicijavusios Susisiekimo ministerijos lyderystės. Pasak G. Butėno, ministerija netarpininkauja tarp verslo ir valstybinių įstaigų, „sako, kad neturi jokios įtakos savivaldybėms ar jų įstaigoms“.

„Tele2“ atstovo V. Kovzan įsitikinimu, ministerija galėtų skatinti institucijas į 5G žiūrėti palankiau – tai paspartintų ir pačiame memorandume iškeltų tikslų sklandesnį įgyvendinimą, lengvesnes plėtros procedūras.

„Ministerija, vadovaudamasi memorandumo gairėmis, verslui labai padėtų įtraukdama atsakingas institucijas, kurios prisidėtų prie spartesnės 5G plėtros Lietuvoje.

Vyksta diskusijos, stabdymų mes nematome, bet kad pasikeistų naujos infrastruktūros statybas reglamentuojantis reguliavimas, kuris supaprastintų veiklą – to kol kas nėra“, – teigė jis.

A. Šemeškevičius tuo tarpu pasigedo bendros ir aiškios visos valstybės pozicijos. „Tada visiems būtų aiškiau, greičiau ir kokybiškiau“, – sako „Telia“ atstovas.

5G paplis, kai ryšį palaikys bent penktadalis naudojamų įrenginių

„Bitė Lietuva“ technikos direktorius G. Butėnas pasakojo, kad 5G technologijos labiausiai paplitusios Pietų Korėjoje – ten Lietuvoje dar tik keliami tikslai įgyvendinti prieš trejus metus, o įsigyti 5G palaikančius įrenginius netgi finansiškai skatino pati valstybė.

Tuo tarpu Europoje labiausiai pažengusios mažesnės ES valstybės, taip pat pradėjusios naudoti 5G gerokai anksčiau, o tarp Baltijos valstybių – nepralenkiama Latvija, komercinį 5G aktyvavusi dar prieš dvejus metus. Estijos ir Lietuvos progresas – panašus.

Vis tik pašnekovai sutinka, kad įvykus dažnių aukcionams, dabartinis 4G tinklas Lietuvoje bus atnaujintas pakankamai greitai.

„Lietuva yra labai gerai pasiruošusi. Mūsų 4G ryšys yra vienas geriausių pasaulyje. 4G vis tiek yra kaip pagrindas, ant kurio vėliau statosi 5G. Mūsų bazinių stočių tankis yra pakankamai geras“, – svarstė „Telia“ technikos vadovas A. Šemeškevičius.

„Trūksta dažnių ir operatoriai turės investuoti į įrangą, kuri tais dažniais dirbtų, bet bent jau tą infrastruktūrą iš dalies turime išplėtotą pakankamai gerai“, – tęsė jis.

G. Butėnas pastebėjo, kad apie plataus masto 5G naudojimą kalbėti neverta net ir įrengus būtinąją infrastruktūrą, kol bent penktadalis šalies vartotojų neturi 5G palaikančių įrenginių. Anot jo, šiuo metu tokius įrenginius turi apie 10 proc. kiekvieno Lietuvos mobiliųjų ryšių operatorių klientų.

„Esminis pokytis rinkoje bus, kai 5G palaikančių įrenginių bus apie 20 proc. Tada atsiranda daug spartesnis augimas – žmonės pradeda džiaugtis, dalintis, matyti“, – prognozavo „Bitė Lietuva“ technikos direktorius.