Seime atidėti svarstymai dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių

9 taisyklės padės norintiems pradėti investuoti

Investavimas yra vienas iš kelių asmeninių finansų valdymo įrankių, tad, vadovaujantis teisinga informacija ir elgiantis apdairiai, tai yra geras būdas saugoti ir gausinti savo turtą bei siekti užsibrėžtų finansinių tikslų. Kaip

. Kaip ir visur, patirtis čia yra svarbi, todėl, pasak INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės produktų vadovės Kotrynos Grigentės, svarbu nepamesti galvos ir vadovautis keliais patarimais, kurie padės įžengti į investuotojų pasaulį.

  1. Susikurkite finansinį planą

„Nors, svarstydami apie investavimą, dauguma žmonių pirmiausiai galvoja apie kaupimą pensijai, kiekvieno siekiamybė turėtų būti finansinę nepriklausomybę susikurti kuo anksčiau. Pirmasis būtinas žingsnis siekiant tapti investuotoju – susikurti finansinį planą. Jame turėtų būti nurodytas ne tik investavimo tikslas, bet ir gairės, bent jau preliminariai žyminčios norimas sukaupti sumas skirtingais gyvenimo etapais. Tikslai gali būti įvairūs – tie, kurie jums yra šiuo momentu svarbiausi, pavyzdžiui, turėti pakankamai santaupų, kad būtų lengviau įsigyti būstą, finansuoti vaikų studijas, sukaupti „finansinę pagalvę“ arba turėti pakankamai lėšų oriai senatvei. Nors skamba sudėtingai, sukurti kokybišką finansinį planą galima ir savarankiškai, svarbiausia, kad parengtos gairės būtų „gyvos“ ir  nuolat pagal situaciją atnaujinamos“, – sako K. Grigentė.

Pasak jos, kad finansų planas būtų efektyvus, jame nusimatytus finansinius tikslus rekomenduojama patikslinti, apibrėžiant terminą ir reikiamą sukaupti lėšų sumą – pagal tai bus galima pasirinkti tinkamiausią finansinį instrumentą.

„Pavyzdžiui, išsikeltas tikslas yra per 15 metų būsimoms vaiko studijoms sukaupti 15 tūkst. Eur. Jeigu norite pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, galima pasirinkti iš vaikams skirtų investicinio gyvybės draudimo produktų, jei GPM lengvata naudotis neketinate – tam tinkami investiciniai fondai, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos. Jeigu netoleruojate aukštos investavimo rizikos ir pakanka minimalios, infliaciją sušvelninančios grąžos – galite pasirinkti indėlį ilgesniam laikotarpiui.

Kitas tikslo pavyzdys – per 3 metus sutaupyti  2 mėnesių trukmės kelionei po Pietryčių Aziją. Jei keliausite taupiai, tam gali pakakti 5 tūkst. Eur sumos, taigi, 3 metus jums reikia kas mėnesį atsidėti po 139 Eur. Tokiam trumpam laikotarpiui rinktis aukštesnės rizikos finansinių priemonių nerekomenduoju, tačiau, kad pinigai būtų „įdarbinti“ ir sukauptumėte kiek daugiau nei ši numatyta suma, verta pasirinkti taupomąjį indėlį arba žemos rizikos investicinį fondą“, – pataria asmeninių finansų ekspertė.

  1. Taupymą paverskite prioritetu

Prieš pradedant investuoti, reikia turėti, ką investuoti, tad nusiteikite, kad dalį kas mėnesį gaunamų pajamų teks atsidėti – turto auginimo pagrindas paprastai yra intensyvus taupymas, po kurio seka sumanus, santaupas didinantis, investavimas.

Patariama susidėlioti biudžetą, atidžiai sekti savo išlaidas ir reguliariai peržiūrėti, ar jos yra tikrai reikalingos – jeigu ne, kasdienėms reikmėms skiriamą sumą optimizuokite ir stenkitės išleisti mažiau. Tas lėšas, kurios liko neišleistos, perveskite į kaupiamą rezervą banko sąskaitoje arba indėlyje nenumatytoms išlaidoms – netekus darbo, sunkiai susirgus ar kitiems netikėtiems gyvenimo atvejams. „Finansinę pagalvę“ planuokite taip, kad sąskaitoje turėtumėte sumą, prilygstančią 3–6 mėnesių pajamoms, jeigu turite finansinių įsipareigojimų, šis rezervas turėtų būti didesnis.  

„Norint sukaupti „finansinę pagalvę“, geriausia tam tikslui atsidaryti atskirą taupomąją sąskaitą. Verta pasidairyti, kuris bankas ar kredito unija siūlo didžiausias palūkanas taupomajam indėliui, ir ten atsidaryti indėlio sąskaitą. Šiuo atveju jūsų lėšos bus saugios netgi pasirinktos finansinės įstaigos nemokumo ar bankroto atveju – Indėlių draudimas galioja visiems indėliams bei sukauptoms palūkanoms iki 100 tūkst. eurų sumos. Jei „finansinei pagalvei“ rinksitės ne indėlį, o kitą finansinę priemonę, svarbiausias kriterijus – galimybė sukauptas lėšas atsiimti nedelsiant, per keletą ar kelioliką dienų, kai tik jų prireiks. Kaupiant šiam tikslui, svarbu pasirinkti žemos rizikos ir likvidžią finansinę priemonę, todėl investicinė grąža svarbi tiek, kiek ji gali jūsų lėšas apsaugoti nuo infliacijos“, – sako K. Grigentė.

 

  1. Apdrauskite savo šeimos turtą, sveikatą ir gyvybę

Galvojant apie būsimą investicinę riziką, būtina pasirūpinti finansine šeimos apsauga, kad, atsitikus nelaimei, draudimo išmokomis būtų galima apmokėti dažnai dideles kritinių ligų gydymo ir reabilitacijos išlaidas. Tai padaryti ypač svarbu, jeigu turite didesnių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

  1. Pradėkite kaupti ilgalaikiams tikslams

Kad „pasimatuotumėte“ investuotojo vaidmenį, iš pradžių pasirinkite finansinius produktus, turinčius investavimo elementų – investicinį gyvybės draudimą, pensijų ar investicinius fondus. Tai turto saugojimo ir gausinimo bazė. Taip profesionaliau, nes viskuo pasirūpins pasirinkto finansinio įrankio investavimo ekspertai, galėsite kaupti savo norimiems ilgalaikiams tikslams ir įprasite kas mėnesį šioms įmokoms atsidėti tam tikrą pinigų sumą. Kaip vieną svarbiausių finansinio plano punktų INVL produktų vadovė K. Grigentė rekomenduoja nusimatyti kaupimą pensijai.

„Šiam tikslui svarbus likęs metų skaičius iki planuojamo pensinio amžiaus – jei iki pensijos jums dar liko dviženklis metų skaičius, verta rinktis finansines priemones su aukštesne rizika, tikintis aukštesnės investicijų grąžos ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, jeigu jums iki pensijos liko 30 metų, ir jūs tiesiog kaupiate po 100 eurų stalčiuje arba banko sąskaitoje be palūkanų, po tų 30 metų turėsite sukaupę 36 tūkst. Eur, tačiau turėkite mintyje, kad ši suma dėl infliacijos poveikio per kelis dešimtmečius gerokai nuvertės.

100 Eur kas mėnesį dėdami į indėlį su vidutine 2 proc. grąža, dėl sudėtinių palūkanų efekto po 30 metų jau turėsite sukaupę apie 49 tūkst. eurų ir tokiu būdu bent jau apsaugosite savo lėšas nuo ilgalaikės infliacijos.

Pasirinkę vidutinio rizikingumo finansines priemones su galima vidutine 5 proc. grąža, galite tikėtis sukaupti beveik 82 tūkst. Eur, o investavę į aukštesnės rizikos pensijų fondus ar kitus finansinius instrumentus, kur galite tikėtis 8 proc. ilgalaikės investicijų grąžos – ir per 140 tūkst. Eur. Svarbu nepamiršti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika“, – apie investavimą pasakoja K. Grigentė.

  1. Įvertinkite investavimo riziką

Investavimas visuomet susijęs su rizika, o praeities rezultatai ateities rezultatų negarantuoja – tai nuolat primena investicijų valdytojai. Pradėdami planuoti savarankiškas investicijas, pirmiausia įsivertinkite, kokia yra Jūsų rizikos tolerancija, kitaip tariant, kiek esate pasirengę prarasti, jeigu jūsų investicijos vertė sumažės.

„Investavimo rizika turi daug aspektų, tokių, kaip obligacijų įsipareigojimų nevykdymo rizika, kai emitentas gali neįvykdyti įsipareigojimų mokėti palūkanas arba grąžinti pagrindinę sumą ir akcijų kainos svyravimas, dėl kurio investicijų vertė gali smarkiai padidėti arba sumažėti. Be to, paprastai yra aiškus ryšys tarp patiriamos rizikos ir gaunamos investicinės grąžos, tad didesnis uždarbis dažnai reiškia ir didesnę riziką dalį investicijų prarasti. Įvertinę, kokie nuolatiniai investicijų kainų svyravimai jums priimtini, žinosite, kokios investicijos jums tinkamiausios.

Investuoti galima į tokias finansines priemones, kaip akcijos, obligacijos, investicinių fondų vienetai bei labiau profesionaliems investuotojams skirtus su valiutomis, finansinėmis priemonėmis, tauriaisiais metalais ir prekėmis susietus išvestinius finansinius instrumentus. Taip pat investuoti galima ir į nekilnojamąjį turtą, kolekcines vertybes, tauriuosius metalus bei skolinti sutelktinio finansavimo arba tarpusavio skolinimo platformose. Kiekviena priemonė ar instrumentas turi savų rizikų, kurias būtina įvertinti. 

Labai svarbi taisyklė – neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote, kad neprarastumėte santaupų ir neįlįstumėte į skolas. Taip pat venkite pasiūlymų investuoti, kai žadamas greitas praturtėjimas be rizikos – tokių investicijų tiesiog nebūna“, – kaip nepamesti galvos pradedant investuoti pasakoja INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės atstovė.

Ar pasiūlymą investuoti pateikusi įmonė arba interneto svetainė yra įtraukta į Lietuvos banko sudaromą legalių finansų rinkos dalyvių sąrašą, galima pasitikrinti www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai.

  1. Investicijas paskirstykite

Investicijų diversifikavimas, arba kitaip – paskirstymas, kai investuojama į įvairius sektorius, geografines vietoves ir turto klases, atlieka svarbų vaidmenį valdant investavimo riziką ir optimizuojant investicijų grąžą.

Tai reiškia, kad nederėtų investuoti į vieną produktą, o investicijų portfelis turėtų būti sudarytas taip, kad, rinkoms svyruojant, kai kurių investicijų mažesnė grąža ar nuostoliai galėtų būti kompensuoti kitų finansinių ar nefinansinių priemonių pelnu. Investicijų krepšelį reikėtų reguliariai peržvelgti ir jį pakoreguoti pagal esamą situaciją.

Pasak K. Grigentės, geriausias būdas optimaliai išskaidyti investicijų krepšelį – jame turėti bent 20 skirtingų finansinių priemonių. Jei nenorite daug gilintis atsirinkdami sau tinkamiausią investicijų diversifikavimo strategiją, galite pasirinkti profesionalių valdytojų siūlomus investicijų krepšelius, kuriuose įprastai investicijos yra plačiai išskaidytos po regionus, sektorius ir turto klases – investicinius ir pensijų fondus.

  1. Sumažinkite investicijų valdymo išlaidas

Nors negalite kontroliuoti būsimos investicijų grąžos, galite kontroliuoti jų administravimo išlaidas – sandorių ir  investicijų valdymo mokesčius. Šios išlaidos gali mažinti jūsų investicijų efektyvumą, todėl šiuos, nors ir iš pirmo žvilgsnio nedidelius, administravimo ar tarpininkavimo mokesčius derėtų įvertinti ir, pagal galimybes, optimizuoti.

  1. Pasidomėkite klasikinėmis investavimo strategijomis

Investavimo strategijos, kurias pradedantysis investuotojas turėtų suprasti ir mokėti pasirinkti sau tinkamą, yra kelios. Tai: aktyvaus arba pasyvaus investavimo strategijos, investicijų į vertę arba į augimą strategijos bei investicijų orientuotų į pajamas arba į pelną strategijos.

Renkantis aktyvaus investavimo strategiją, reikia labai gerai išmanyti rinką ir gebėti prognozuoti, kokie veiksniai jai daro įtaką. Todėl dažnai rekomenduojama rinktis nebrangią pasyviojo investavimo strategiją – pavyzdžiui,  investuoti į indeksų fondus (ETF), kurie nuolat seka finansų rinką.

Vertės investuotojai teikia pirmenybę didelių, ilgai veikiančių įmonių akcijoms, kurios pagal kainos ir pelno santykį (P/E) yra santykinai nebrangios. Tokios strategijos besilaikantys investuotojai tiki, kad akcijose, kurias dauguma nuvertina ir jų kaina rinkoje yra žemesnė, slypi nemenkas potencialas, todėl, prisiimant ribotą riziką, ateityje galima tikėtis pakilusios akcijų vertės. Tai – pakankamai konservatyvus būdas investuoti su mažesne rizika, tačiau ir mažesne galima grąža. 

Pasirinkę investicijų į augimą strategiją, priešingai – mato daugiau galimybių uždirbti iš veržlių, sparčiai augančių įmonių akcijų. Patraukliausios – per metus daugiau nei 15 proc. nei vidutiniškai augo rinka augusios įmonės.

Tačiau neretai augimo bendrovių akcijos yra pervertintos, nes ką tik veiklą pradėjusios įmonės nėra stabilios ir visi akcininkams teikiami pažadai dėl būsimos investicinės grąžos taip ir gali likti potencialu. Tai aukštos rizikos investavimo būdas su tikėtina aukštesne grąža.

Į pajamas orientuotą strategiją investuotojai siekia nuolatinio dividendų ir palūkanų srauto, nes jiems reikia periodinės pinigų apyvartos sąskaitoje. Tai strategija, kuri, jos gerbėjų manymu, teikia nuolatinį pajamų srautą ir galimai mažina investavimo riziką. Į pajamas orientuotame investavime daugiausia dėmesio skiriama akcijoms, kurios siūlo dividendų augimą, o pastaruoju metu dėmesys krypsta ir į obligacijas, kurios po ilgo laiko vėl pradėjo generuoti pakankamai aukštą pajamingumą, todėl tapo gera alternatyva dividendinėms akcijoms.

Į pelną orientuoti investuotojai iš esmės nesijaudina dėl nuolatinio pajamų srauto, o ieško investicijų, kurios greičiausiai atneštų grąžą.

  1. Atsidarykite vertybinių popierių (VP) sąskaitą

„Kad galėtumėte investuoti (pirkti ir parduoti vertybinius popierius (VP), turite banke arba finansų maklerio įmonėje (FMĮ) atsidaryti tam skirtą sąskaitą. Nors tokios sąskaitos atidarymas papildomai nekainuoja, investuojant, skirtinguose bankuose taikomi skirtingi finansinių operacijų aptarnavimo mokesčiai – į tai taip pat verta atkreipti dėmesį, planuojant savo investicijų grąžą. Kai sąskaita atidaryta ir investavimo strategija pasirinkta, pradėkite ieškoti norimų finansinių įrankių. Svarbiausia – laikykitės finansinės disciplinos ir reguliariai domėkitės savo investicijomis“, – pataria K. Grigentė.   

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder